Originalo kalba:
Anglų Išversta iš: Anglų
Autoriai: Murari, Timeri N.
Vertė: Žalytė-Steiblienė, Danguolė
Pilnas versto šaltinio bibliografinis aprašas:
Timeri N. Murari, Taj. A Story of Mughal India, Penguin Books India, New Delhi, 2004
ISBN: 978-609-01-1975-4
Leidimo vieta: Vilnius
Leidimo metai: 2015
Leidykla: Alma littera
Romane pasakojama apie XVII a. Hindustano princo, vėliau imperatoriaus, Šahdžahano ir Ardžumand, vėliau tapusios imperatoriene Mumtaz Mahal, meilę ir jos įrodymu virtusio Tadž Mahalio statybas.
Jie pirmą kartą susitinka rūmuose, vykstant karališkajam Myna Bazarui (pramoginis turgus Didžiųių Mogolų rūmuose per Naujųjų Metų šventę). Nuo pat tos akimirkos, kai jų akys susitiko, įsižiebė beprotiška meilė vienas kitam. Bet jiems ne iškart buvo lemta būti drauge. Nuo pirmojo jų susitikimo iki vestuvių dienos prabėgo penkeri metai, per kuriuos jie buvo susitikę tik keletą kartų, bet jų meilė dėl to nei kiek nesumažėjo. Buvimas kartu jų meilę tik stiprino, jie negalėjo išsiskirti nei dienai. Ardžumand lydėdavo savo vyrą į mūšius net būdama nėščia. O laukėsi ji net 14 kartų. Deja, ne visi vaisiai išgyvendavo. Bet nėštumai išvargino merginą, ir pagimdžiusi paskutiniąją mergytę ji mirė ant Šahdžahano rankų.
Po imperatorienės mirties Šahdžahanas pametė galvą. Jis sukvietė visus statybų meistrus iš Hinduistano ir aplinkinių šalių ir pradėjo statyti patį tobuliausią mauzoliejų, kuris būtų vertas jo mirusios mylimosios. Jis švaistė šalies ižde esantį auksą negalvodamas, kad tik statinys būtų kuo kokybiškesnis ir tikrai nepakartojamas. Daugiau nei 20 metų Tadž Mahalį statė tūkstančiai žmonių, iš kurių didelė dalis žuvo, ir galiausiai pasaulį išvydo vienas iš tobuliausių statinių, dabartinių pasaulio stebuklų.
Veiksmas nėra pasakojamas iš vieno žmogaus pozicijos. Nuolatos besikeičiantis pasakotojas leidžia geriau pažinti skirtingus veikėjus, suprasti jų mintis, įsigilinti į kiekvieną iš jų ir nuspręsti, ar tikrai verta juos smerkti už padarytus veiksmus.
Romanas taip pat supažindina su XVIIa. Indija, jos istorija ir kultūra. Autorius meistriškai charakterizuoja Mogolų dinastijos valdovus, nuo Akbaro iki Aurangzebo, išryškina visų jų privalumus ir trūkumus, nieko neslėpdamas ir neperdėdamas. Jis itin pabrėžia Akbaro teisingumą, lygybės išlaikymą tarp skirtingas religijas išpažįstančių imperijos gyventojų ir Aurangzebo žiaurumą, atšiaurumą, stiprų tikėjimą vienu dievu ir kitų religijų nepripažinimą.
Romane itin daug dėmesio skiriama vaizdo nupasakojimui. Dėl to yra ypač lengva įsivaizduoti prašmatnius veikėjų drabužius, išpuoštus rūmus, dar nebaigto statyti Tadž Mahalio nykumą ir jau pabaigto jo didybę. Autorius taip detaliai aprašė džali (tvorelę aplink imperatorienės sarkofagą Tadž Mahalyje), kad talentingesnis dailininkas galėtų itin tiksliai atvaizduoti ją ant popieriaus lapo.
Timeri N. Murari (g. 1941 m.) – indų rašytojas, žurnalistas, dramaturgas, scenaristas. Už romanus ir kūrybą kinui ir teatrui 2002 m. buvo apdovanotas garbinga R. K. Narajano premija. Labiausiai išgarsėjo parašęs šį romaną, „Tadž Mahalis“, kuris jau išverstas į beveik 30 kalbų. Gyveno Kanadoje, Anglijoje, JAV, tačiau grįžo į gimtąją Indiją ir ten gyvena iki šiol.