Originalo kalba:
persų Išversta iš: rusų
Autoriai: Chajam, Omar
Vertė: Broga, Linas
ISBN: 9789955477198
Leidimo vieta: Kaunas
Leidimo metai: 2013
Leidykla: Trigrama
Vienas žinomiausių Omaro Chajamo kūrinių – „Rubajatai“, tai ketureiliai, atskleidžiantys žmogaus vidinius išgyvenimus, egzistencijos problematiką ir pasakojantys apie asmens poelgių beprasmiškumą. Chajamas lyg mokytojas metaforiškai reikšdamas savo mintis teigia, kad gyvenimas kaip ir žemiški turtai yra laikini. Pasak jo, laimę ir džiaugsmą žmogui suteikia gebėjimas branginti ir mėgautis akimirkomis. Nors poezijoje galime įžvelgti dramatiškumą, asmens nusivylimą ne tik gyvenimu, bet ir savimi, autorius kritiškai bei su humoru perteikia esamą situaciją. Taigi peozijos pagrindiniai motyvai – vynas ir meilė moteriai.
Kūrinio centre žmogus – lyg Ariadnės siūlo griebiasi vyno taurės, kuri padeda užmiršti gyvenimo negandas ir būties beprasmybę. „Išgerk to vyno – jis pasauliui džiaugsmą nešą.“ Kūrinyje vaizduojamas lyrinis „aš“ jaučiasi pasmerktas, nelaimingas, jo viltys bei svajonės nepasiteisino ir neišsipildė. Chajamas įžvalgiai aprašo žmogaus psichologiją ir jo santykį su vynu. Taip pat poezijoje analizuojamos problemos, kurios yra ypač aktualios ir XXI a. Egzistencijos suvokimas, gebėjimas atrasti vietą visuomenėje, savęs kaip atskiro individo pažinimas – tai vieni pagrindinių sunkumų, persekiojančių ne tik kūrinio veikėją, bet ir šiuolaikinį žmogų.
Kitas labai svarbus aspektas „Rubajatuose“ yra santykis su moterimi. Poezijoje priešingos lyties atstovė vaizduojama kaip aistros, malonumų ir grožio simbolis. Jausmai moteriai gali paskatinti vyrą, suteikti dvasinį pasitenkinimą ir norą tobulėti arba visiškai palaužti ir sugniuždyti. Kūrinyje veikėjas teigia, kad vienas kilniausių ir daugiausiai kančių suteikiančių jausmų yra meilė ir geismas kitam asmeniui. Žmogus gali gyventi kaip rojuje arba nutolęs nuo realaus pasaulio gerti vyną ir gyventi kaip pragare.
„Rubajatai“, tai poezija, kuri perteikia amžinuosius žmogaus egzistencijos klausimus ir pabrėžia ryšio su Dievu nebūvimą. Kūrinyje lyrinis „aš“ yra nusivylęs Dievu ir tikėjimu. Jis nebemato prasmės melstis ir kažką garbinti, jeigu vis tiek galiausiai visus aplankys mirtis. Išsakoma opozicija tikėjimo atžvilgiu, nes žmogus praradęs viltį, nusivylęs likimu kreipiasi į Dievą ir negavęs jokio atsako paguodą randa vyne ir moteryse. Religija apie kurią rašoma ketureiliuose yra islamas, minimas Koranas kaip maldų knyga.
Omaras Chajamas (Omar Khayyam) XI a. -XII a. pradžios persų bei tadžikų kilmės astronomas, matematikas, filosofas ir poetas. Vadovavo žymiai Isfahano observatorijai, sudarė net tikslesnį už mūsų dabartinį „Džalalo“ kalendorių, rašė eilėraščius bei mokslo veikalus. Nusipelnęs ne tik matematikos ar astronomijos srityse, bet taip pat didelį pėdsaką palikęs litaratūroje. Taigi Omaras Chajamas savo ketureiliuose – „Rubajatuose“ rašo apie žmogaus dvasinius išgyvenimus, kurie yra svarbesni už žemiškąją buitį. Autorius pasitelkdamas mistinę sufijų simboliką metaforiškai vaizduoja žmogaus santykį su vynu ir aprašo kūnišką bei dvasinę meilę moteriai. Kūrinys gerai atspindi žmogaus psichologiją, kuri būdinga ir šiais laikais.