Originalo kalba:
japonų Išversta iš: rusų
Autoriai: Ihara Saikaku
Vertė: Ferensienė, Goda
Pilnas versto šaltinio bibliografinis aprašas:
Ихара Сайкаку, ИЗБРАННОЕ. М., «Художественная литература», 1974
Leidimo vieta: Vilnius
Leidimo metai: 1983
Leidykla: Vaga
Ši knyga sudaryta iš keturių pasakojimų rinkinių, kuriuose vaizduojama Edo laikotarpio Japonija ir joje gyvenantys įvairių luomų bei profesijų žmonės. Tai istorijos iš realaus XVII a. Japonijos kasdienio gyvenimo apie meilės malonumus, gyvenimo komiškumą, aistros pavojus, japoniškas tradicijas, lyčių ir luomų santykius. Saikakaus kūrinių veikėjai, peržengę visuomenės ir religijos įstatymus, nubaudžiami arba žūsta. Autoriaus idealas – taupus, apdairus prekybininkas, darbštus amatininkas, geras šeimos tėvas ir sūnus, ištikima žmona ir pasiaukojanti duktė. Vis dėlto jis užjaučia ir tuos, kurių poelgiai ir jausmai neatitinka nustatytų gyvenimo taisyklių, parodo jų gyvenimo tragizmą.
Pirmasis apysakų rinkinys „Penkios mylinčios moterys“ – penkios įsimylėjėlių istorijos. Tai pasakojimai apie krautuvėlės darbuotojo ir jo šeimininko sesers meilę, apie neteisingus apkaltinimus neištikimybe, apie tikrą neištikimybę, apie jaunos kilmingos merginos ir samurajaus uždraustą meilę, apie vienuolį mylėjusį daugybę vyrų ir suviliotą gudrios, galvą dėl jo pametusios merginos.
„Vienišos moters meilės nuotykių istorija“ – šešių dalių pasakojimas apie vienišos moterėlės, gyvenančios nuošalioje trobelėje, jaunystės nuotykius. Autorius vaizduoja šios senos moters gyvenimo kelią ir jos romantinius nuotykius, pradedant jaunos, patrauklios merginos sėkminga kurtizanės karjera ir pabaigiant sunkumais rasti meilę, su kuriais senolė susiduria vėlesniais metais.
Trečiajame rinkinyje „Pasakojimai iš provincijų“ atpasakotos trumpos istorijos, kurias autorius surinko keliaudamas po visą Japoniją. Tai daugiausiai tikri įvykiai, o tie nutikimai, kurie nėra paremti tikrais faktais, pagrįsti išgirstais pasakojimais, tautosaka, legendomis, padavimais.
Paskutinis rinkinys „Dvidešimt nedorėlių Japonijos vaikų“ yra humoristinis veikalas sutelkiantis dėmesį į tėvų ir vaikų santykius. Autorius parodijuoja klasikinį kinų tekstą, pavadintą dvidešimt keturi sūniškojo nuolankumo egzemplioriai. Originalas viena po kitos giria nuolankių sūnų pastangas, tačiau Saikakaus darbas yra visiška priešingybė, jis pristato dvidešimties sūnų neklusnumo atvejus, istorijas apie nusikaltimus ir bausmes.
Ihara Saikakus ( tikrasis vardas Hirayama Togo’as, 1642-1693 ) – XVII a. japonų poetas ir Plaukiojančio pasaulio ( ukiyo-zōshi ) žanro kūrėjas. Jau paauglystėje pradėjo rašyti ir išgarsėjo tuometiniu poezijos žanru haikai. Vėliau po žmonos mirties Saikakus meta verslą ir keliaudamas po šalį atsiduoda rašymui. Savo prozos temų aktualumu padarė neabejojimą įtaką japonų grožinės literatūros vystymuisi ir sulaukė didžiulio populiarumo tarp skaitytojų.