Originalo kalba:
japonų Išversta iš: rusų
Autoriai: Ojė, Kendzaburas
Vertė: Žemaitis, Jonas
Pilnas versto šaltinio bibliografinis aprašas:
Кэнзабуро Оз. ОПОЗДАВШАЯ МОЛОДЕЖЬ. Москва: «Прогресс», 1973.
Leidimo vieta: Vilnius
Leidimo metai: 1975
Leidykla: Vaga
„Pavėlavęs jaunimas“ – pokario Japonijos karta, kuri „nebespėjo“ į karą, pasibaigusį 1945 m. Romane, pasirodžiusiame 1961 metais, Oė vaizduoja Japonijos jaunąją kartą, realistiškai, be įprastinių puošmenų rodo buržuazinę tikrovę. Romanas parašytas pirmuoju asmeniu, leidžiant skaitytojui giliau pažvelgti į pagrindinio veikėjo (kurio vardas, beje, romane taip ir neatskleidžiamas) vidų, o herojui leidžia prabilti visai atvirai, parodant slapčiausius savo gyvenimo vingius.
Ši knyga yra tarsi savotiška pagrindinio veikėjo išpažintis. Kūrinys yra padalintas į dvi dalis. Pirmojoje anksti netekęs tėvo ir brolio, pagrindinis veikėjas vieną dieną sužino, jog pagaliau baigėsi karas su Amerika. Atrodo, šis įvykis turėtų būti džiaugsmingas, tačiau tuomet dar tik mažas berniukas, pagrindinis veikėjas yra tarsi ištiktas šoko, jog negali atlikti savo pagrindinės pareigos kaip tikras japonas ir kariauti vardan savo tėvynės. Berniukas, ir šiaip nelabai linkęs atvirauti, dar labiau užsisklendžia savyje, ima ieškoti bet kokios progos atslikti savo pareigą tėvynei. Galų gale, su korėjiečiu draugu Kanu iš gretimo kaimelio jis bando pabėgti į Sugiokos mieste renkamą pasipriešinimo kariuomenę. Tačiau juos pagauna, ir pagrindinis veikėjas yra uždaromas į nepilnamečių koloniją, kur apstu smurto ir prievartos. Antroji knygos dalis pasakoja jau apie suaugusį bei subrendusį Tokijo universiteto studentą, kuriuo tapo iš kolonijos išėjęs pagrindinis veikėjas ir jo gyvenimo pasirinkimus, kartais gerus, bet dažniausiai blogus.
Knyga stebina tuo, jog joje nėra nei vieno teigiamo veikėjo – pagrindinio herojaus motina, nors ir besirūpinanti šeima, nekenčia savo sūnaus, geriausias draugas korėjietis Kanas – išdavikas, grojantis bare, simpatija Ikuka Savada – pasileidusi aukštuomenės mergina, pastojusi nuo homoseksualaus jaunuolio. Merginos tėvas bando prisivilioti pagrindinį veikėją dirbti jo nešvarioje politinės kampanijos komandoje.
Romane atskleidžiamas Japonijos jaunimo nusivylimas pokarine santvarka, blaškymasis renkantis tarp to, ko trokšta širdis ir to, ką „reikia“ daryti, kad neišsiskirtum iš minios. Turbūt šis neišsiskyrimo iš minios idealas paskatino rašytoją romaną baigti tokiais žodžiais: „Aš nesu herojus ir nesu pavėlavusios kartos patikėtinis. Aš esu toks, kaip tu.“ Galima teigti, jog pagrindinis herojus šiais pora sakinių norėjo pasakyti, kad tuometinėje Japonijoje buvo daugiau tokių jaunuolių kaip jis – nesuprastų, nesuprantančių patys savęs, kovojančių už pokario primestus idealus, tačiau nežinančių, ar patys jiems pritaria.
Kenzaburas Oė (大江 健三郎, Ōe Kenzaburō) – japonų rašytojas, vadinamas viena pagrindinių figūrų japonų šiuolaikinėje literatūroje. Oė 1994 m. buvo apdovanotas Nobelio literatūros premija už įsivaizduojamo pasaulio, kuriame susijungia tikras gyvenimas ir mitai, parodantys žmogaus nenuoseklumą ir kelbumą, arba, kaip sako pats autorius, apie žmonių orumą.