Originalo kalba:
kinų Išversta iš: kinų
Autoriai: Gao Xingjian
Vertė: Biliūnaitė, Agnė
Pilnas versto šaltinio bibliografinis aprašas:
Gao Xingjian, Lingshan, Taipei: Lianjing Chubanshe, 1996.
ISBN: 978-9986-39-590-4
Leidimo vieta: Vilnius
Leidimo metai: 2011
Leidykla: Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla
Romane pasakojama apie kelionę į Lingšanį (liet. Dvasios kalną), apie kurį pasakotojas atsitiktinai sužinojo iš traukinyje sutikto žmogaus, ir panoro ten nukeliauti. Kelionė pasakojama ne nuosekliai, įterpiant gamtos, miestelių vaizdus, liaudies švenčių, tikėjimų, legendų ir papročių aprašymus. Didžioji dalis pasakojimų pradedama realiais įvykiais ar vaizdais, tačiau vėliau nukrypstama nuo pagrindinės temos, subtiliai užsimenama apie pasakotojo nuotaiką, įterpiamos jo pasakojamos istorijos ir apmąstymai. Dėl to atrodo, kad pasakotojas vis nutolsta ir vėl priartėja prie kalno.
Knygoje nėra vientiso pasakojimo. Pradedama pasakoti antruoju asmeniu, vėliau – pirmu ir trečiu, taip dar labiau pabrėžiant nenuoseklumą. Istorija tarsi susideda iš atskirų dalių, kurios yra sumaišytos. Pradžioje pradedama pasakoti apie kelionę į Lingšanį, aplinkines vietoves, vėliau įterpiamos istorijos apie kitas kelionėje aplankytas vietas. Aprašomi ten patirti nuotykiai, sutikti žmonės, jų papasakotos istorijos bei legendos. Didelis dėmesys skiriamas pasakojimams apie senovės Kinijos tautų papročius ir tradicijas. To pavyzdys galėtų būti aprašytos liaudies dainos ar šamanizmo tradicijos.
Nors veikėjų nėra daug, svarbus vaidmuo tenka moters personažui, kurią pagrindinis veikėjas sutinka Uidženyje ir pakviečia kartu keliauti į Lingšanį. Ši moteris, taip pat, kaip ir pasakotojas, keliauja viena, nori atitrūkti nuo savo ankstesnio gyvenimo. Dėl šių tarpusavio panašumų tarp jų užsimezga artimi santykiai, tačiau vėliau jie nutrūksta. Pagrindinis veikėjas šiai moteriai pasakoja daug realių ir mitinių istorijų apie vietoves, ten gyvenusius žmones ir apie save.
Nėra aiškiai pasakoma, ar pasakotojas pasiekė galutinį savo kelionės tikslą – Lingšanį. Galima numanyti, kad ši vietovė yra mitinė, iš tiesų neegzistuojanti. Kai pagrindinis veikėjas teiraujasi kelyje sutiktų žmonių, kaip jam pasiekti kalną, šie negali nurodyti tikslaus kelio. Nepaisant to, kelionės metu pasakotojas pažino save, suvokė, kad negali gyventi atsiskyręs nuo kitų žmonių.
Romane gausu etnografinių aprašymų, kurie leidžia susipažinti su Kinijos liaudies dainomis, papročiais, tikėjimais, legendomis, žmonių gyvenimo būdu. Taip pat, aprašomi pasakotojo prisiminimai, jausmai, santykiai su aplinkiniais ir pačiu savimi. Todėl „Dvasios kalnas“ – tai pasakojimas ne tik apie kelionę į kalną, bet kartu tai pasakojimas apie žmogaus savęs pažinimą.
Gao Xingjian (g. 1940) – garsus kinų rašytojas, 2000 m. apdovanotas Nobelio literatūros premija. 1983 m. Gao Xingjian buvo diagnozuotas plaučių vėžys, tačiau po kelių savaičių diagnozė atšaukta. Bet tada rašytojas sužinojo kitą naujieną: jį nuspręsta išsiųsti į perauklėjimo stovyklą. Nelaukdamas, kada bausmė bus įvykdyta, autorius išsiruošė į 15 000 km kelionę po pietvakarių Kiniją. Būtent šią, 10 mėnesių trukusią kelionę rašytojas aprašo romane „Dvasios kalnas“. Šią knygą galima vadinti autobiografine, nes autorius taip pat yra ir pasakotojas.