Autoriai:
Jauniškis, Bronius Leidimo vieta: Vilnius
Leidimo metai: 1992
Leidykla: Viltis
Knygoje keliaujama dviejų žmonių prisiminimais. Dokumentinėje apysakoje autorius pasakoja apie lietuvių misionierių rengimą dvasiniam darbui Kinijoje, jų pavojingą gyvenimą ir plačią veiklą misijose prieš Antrąjį pasaulinį karą ir po jo. Knygoje skaitytoją patraukia vaizdingas susidūrimas su budizmo ir daoizmo religijos išpažinėjais bei apžvelgiamas Konfucijaus mokslas ir jo įtaka. Temos, kurios padaro šį kūrinį dar įdomesnį, kiekvienam iš mūsų artimos – draugystė ir meilė.
Kinija prieš Antrąjį pasaulinį karą – tai yra pirmasis prisiminimų ciklas, kurį pasakoja Jonas Dziedulionis, dar žinomas kaip Dze Jen. Jo misionieriaus kelionė prasideda Šanchajuje. Pirmoji Jonui paskirta misija buvo skleisti krikščionybę tarp budizmo religijos išpažinėjų. Prieš pradedant misiją, jam teko išanalizuoti Budizmo religiją nuo pradžių iki galo. Nepaisant to, misijos įgyvendinti nepavyko. Tačiau ši nesėkmė buvo pirmasis kartas, kuomet Dze Jen sudvejojo savąja religija. „Negi tu gudresnis už Kristų?“,- dvejojo jis. Jono Dziedulionio misionieriškoji misija nesibaigė nesėkme budizmo tarpe, jam buvo priskirta kita. Antrasis Pasaulinis karas jau buvo prasidėjęs, Dze Jen antroji misija persikėlė į Charbiną – kitą Kinijos miestą. Misijos tikslas – skleisti „Tikrąjį“ tikėjimą daoistų tarpe. Daoizmą reikėjo analizuoti taip pat, kaip ir budizmą. Tačiau ši misija nebuvo tokia nepasisekusi, daoistai buvo susidomėję nauja religija, tačiau japonų vykdytas susišaudymas visą darbą sužlugdė. Paskutinioji Dze Jen misija vyko Pekine, šį kartą teko susidurti su Konfucijaus mokslu ir jo įtaka. Šis mokslas ir jo pasekėjai buvo tie žmonės, kurie jį išgelbėjo nuo mirties, nepaisant jo religijos ar misionieriškosios veiklos. Konfucijaus mokslas buvo tai, kas privertė daugybę kartų Dze Jen dvejoti Krikščionybe, Dievo egzistavimu bei jo galia.
Antrasis prisiminimų ciklas pasakojamas Jeronimo Budzinsko. Pasakojimas persikelia į Lietuvą, Jeronimo ir Jono Dziedulionio jaunystę. Jeronimas yra Jono draugas, kuratorius, saugotojas ir tas žmogus, kuris padėjo jam tapti misionieriumi. Jeronimas srėbdavo Jono išdaigas, jo nuodėmes, taip įkliūdamas ir kentėdamas pats. Jonas buvo gamtos mylėtojas, jis net negalvojo apie mokyklos lankymą, o ką kalbėti apie tapimą misionieriumi, kuris skleidžia „Tikrąjį“ tikėjimą svetur. Tačiau dėl tam tikrų priežasčių jam, kartu su Jeronimu, teko mokytis Lietuvoje, o vėliau ir Vatikane.
„Užjūrio velnias“ – ši dokumentinė apysaka turi viską, pradedant nuo istorijos, psichologinių apmastymų, baigiant meilės istorija ir narkotikais. Tačiau tai nėra svarbiausi dalykai, kurie slepiasi šioje knygoje. Tai knyga apie žmones, kurie mokosi ne tą, ką nori, arba tampa ne tuo, kuo norėtų būti. Apie žmones, kurie neturi pasirinkimo laisvės, spendimai yra padaromi už juos. Padedant į šalį savus jausmus, norus, skaitant ir suprantant informaciją smegenimis, o ne širdimi. Saugojant kitus, o ne save. Verčiant kitus patikėti kažkuo, kuo pats iki galo netiki.
Bronius Jaunaškis nuo seno domėjosi mažai gvildenamu lietuvių misionierių gyvenimu Ekvadore, Brazilijoje, Konge, Indijoje, Kinijoje. Jis rinko daug straipsnių, įrašų, pasakojimų apie šias šalis, kai kurias jam pačiam teko aplankyti. „Užjūrio velnias“ yra penktasis autoriaus ciklas, kuriame aprašomas lietuvių misionierių gyvenimas. Autorius susidraugavo su Kaune gyvenančiu kinų gydytoju, kuris jam papasakojo, o vėliau ir surinko reikiamą informaciją apie Kinijoje gyvenančius lietuvius misionierius, dirbusius tėvynės labui. Remiantis visa surinkta informacija, autorius parašė šią dokumentinę apysaką.