Sudarytojai:
Poškaitė, Loreta Leidimo vieta: Vilnius
Leidimo metai: 2002
Leidykla: Vaga
Loreta Poškaitė – sinologė, orientalistė, religijotyrininkė, parašiusi nemažai straipsnių Azijos religijų tematikomis, daugiausiai koncentruojantis į daoizmą. Pagal jos verstus straipsnius 2002 metais buvo sudaryta trečias „Religijų istorijos antropologija“ tomas apie konfucianizmą, daoizmą ir šintoizmą. Knyga suskirstyta į tris dalis kuriose kalbama apie vienos religijos bruožus, žmonių požiūrį į religiją bėgant laikui, bei pačios religijos pokyčius. Kiekviena knygos dalis pradedama įvadinių straipsnių apie ta religiją, po to pereinant prie pačių religijų pradininkų minčių, paaiškinimų.
Konfucianizmas, daoizmas ir šintoizmas vienos svarbiausių religijų rytų Azijoje po budizmo. Net ir dabar Kinijos visuomenė grindžiama konfucianizmo idėjomis, o Japonijoje šintoizmas vis dar svarbi religija. Bėgant amžiams šios trys religijos keitėsi, skolinosi idėjas vienos iš kitų, o daugiausiai visos šios religijos maišėsi su budizmo idėjomis kurios sparčiai sklido Azijos žemyne.
Konfucianizmą galime apibūdinti kaip filosofija ir etika, ne religija, nes konfucianizme mokoma, jog žmogus turi vadovautis: teisingumu, individo ir valdžios morale, idealaus gyvenimo siekimu. Konfucianizmas apibūdina koks turėtų būti žmogaus gyvenimas, ko jis turėtų siekti iki pilnatvės. Knygoje „Religijų istorijos antropologija, III dalis. Konfucianizmas. Daoizmas. Šintoizmas“ L. Poškaitė įvadiniame skyriuje apie konfucianizmą išsamiai ir gan nuosekliai paaiškina patį šios religijos mokymo principą. Pagrindinis aiškinimo objektas aiškinime tampa „yin ir yang“ kurie simbolizuoja ne skirtingas substancijas: gėrį ir blogį, juoda ir baltą, o būsenų abipusiškumą. Autorė paaiškina, jog pats viso konfucianizmo principas yra „yin ir yang“ bei „wu xing“ kurie reiškia reiškinių tarpusavio santykiavimo dėsnius, bei jų gyvavimo dėsnius. Perfrazavus šias idėjas, visas konfucianizmas pagrįstas pusiausvyra, kurios žmogus ir turi siekti. Šioje knygos dalyje į akis krinta paryškinti žodžiai. Tekste paryškinti žodžiai dažniausiai yra pradininku vardai ar apibendrinamieji pastraipų žodžiai. Tokia teksto stilistika padeda labiau atkreipti dėmesį į paties teksto reikšmę, kuris iš pradininkų tai pasakė ir kuriame iš mokymų tam tikros idėjos buvo aktualios. Pati idėja kiekvienoje knygos dalyje po pristatomojo straipsnio įdėti pačių pradininkų mokymus išties yra gera, nes tai leidžia plačiau pačiam paanalizuoti pačius religijos mokymus ir apie konfucianizma yra iš tiesų nemažai žmonių kurie skelbė savo idėjas pagrįstas arba paneigtas paties Konfucijaus idėjomis. Tai ne tik leidžia pasigilinti kokios yra pagrindinės konfucianizmo idėjos, bet ir leidžia palyginti autorių nuomones apie patį mokymą.
Daoizmą apibūdiname kaip religija-filosofija, užimančia nemažiau reikšmingą vietą kinų gyvenime, kuri leidžia realizuoti save „dangiškoje“ sferoje, nes šioje jau matome Dievo užuomazgas. Tai religija nurodanti kelius (dao) į šventumą ir tobulumą. Kaip rašė L. Poškaitė daoizmas nėra vien religija, tai ir mokymas ir tikėjimas viename, kuris pats sau prieštarauja, bet tuo pačiu metu ir patvirtina, sujungia. Šioje dalyje nėra aiškiai paaiškinama sąryšio tarp dangiškojo mokymo ir pačios religijos principų. Nors autorė pateikia gan painų ir tuo pačių gan aiškų Dao apibūdinimą, jog tai ir dievas ir kelias viename. Jog yra lengviau apibūdinti kas Dao nėra nei kas yra. Skaitant apie pati daoizmą knygoje galime suprasti, kad tai gan įdomi ir paini religija kuria sunku paaiškinti ir mums vakariečiams suvokti lyginant su mums žinomomis religijų sampratomis.
Kalbant apie šintoizmą turime kalbėti apie politeistines religijas. Šioje religijoje ankščiau buvo teigiama, kad egzistuoja apie 800 milijonų dievų, kurie yra visur net daiktuose. Per daug amžių šintoizmas buvo veikiamas kitų religijų, kaip konfucianizmo, daoizmo, budizmo, bet vietoj to, kad būtų išstumta ši religija prisitaikė prie kitų pasiimdama iš jų tam tikrus religinius aspektus. Knygoje atskirai ir išsamiai aprašoma kaip pasikeitė šintoizmas ir kokiais aspektais jis keitėsi priklausomai kokių religijų jis buvo veikiamas. Išsami šintoizmo keitimosi istorija leido nesunkiai suprasti kokia religija buvo nuo pat pradžių ir kaip po reformų ji pasikeitė.
Kaip buvo užsiminta knygoje: „Kiekvienas kinas yra vienu metu ir konfucianistas, ir daonistas, ir budistas.“ Konfucianizmas palaiko teisingą kelią kai žmogui sekasi, kai nesiseka žmogus atsigręžia į daoizmą, o prieš mirti pradeda sekti budizmo idėjomis. Na, o šintoizme žmonės palaikomi tikėjimo dievais.