
Leidimo vieta: Vilnius
Leidimo metai: 1984
Leidykla: Vaga
Dr. Romualdo Neimanto knyga „Gyvenimas ant ugnikalnio“ leidžia keliauti laiku po Tekančios Saulės šalį. Šioje knygoje pateikiami publicistiniai pasakojimai apie senąją ir šiuolaikinę (iš rašytojo perspektyvos) Japoniją. Modernumo suvokimas ir pati Japonija gali būti šiek tiek pakitusi, suvokiant tai, kad nuo knygos išleidimo prabėgo daugiau nei 30 metų, o Japonija tapo viena moderniausių valstybių pasaulyje, tačiau žvelgti į šią šalį iš įvairių perspektyvų – dar vertingiau. Autoriaus pasakojamos istorijos yra ne tik jo įspūdžiai iš pirmosios kelionės į Japoniją, bet taip pat jos metu rinktos vietinių gyventojų istorijos, kurios leidžia skaitytojui dar ,,artimiau“ prisiliesti prie, atrodo, taip nutolusios ir mitais apipintos Japonijos.
Ši knyga tarytum kaleidoskopas, kuris supažindina skaitytoją su Japonijos istorija, visuomeniniu gyvenimu, papročiais, kultūra ir menu. Šios „kelionės“ metu nusikeliama į laikus, kai pradėjo formuotis japonų tauta, buvo tikėta, kad japonų nacija kilusi iš dievų, o imperatorių dinastija – iš deivės Amaterasos. Taip pat keliaujama į laikmetį, kai Tekančios Saulės šalis buvo užsivėrusi nuo viso pasaulio ir tvyrojo didžiosios tylos laikotarpis. Rašytojas leidžia skaitytojui ne tik keliauti laiku, bet ir pažinti šios tautos dėvimą kaukę, kuri gali suklaidinti tuos žmones, kurie nėra ilgesnį laiką bendravę su japonais.
„Gyvenimas ant ugnikalnio“ paliečia ir dvasinį Japonijos tautiečių gyvenimą: tikėjimų sintezė, arbatos ceremonijos dvasiškumas, menas perteikti jausmų pasaulį per gėlių komponavimo meną – ikebaną, bonsai, akmenų sodus, tradicijų ir naujovių sintezė japonų mene bei grožio sampratos, kurios kardinaliai skiriasi nuo vakarietiško idealo suvokimo. Visa tai įtraukia ir neleidžia atitraukti akių nuo šio įvairiaspalvio kaleidoskopo, kuris taip pat atskleidžia sąryšį tarp mažos valstybės prie Baltijos jūros ir vieno garsiausių jos kompozitorių bei tapytojų M. K. Čiurlionio ir Tekančios Saulės šalies.
Skaitytojo dėmesį patraukia ir patrauklus knygos formatas. Stengiamasi sudominti ne tik publicistiniais pasakojimais apie senąją ir iš rašytojo perspektyvos modenią Japoniją, bet taip pat viršelyje ir atsklandose naudojant japonų dailininkų piešinius. Knygoje gausu vaizdinės medžiagos – nuotraukų, kurios tik dar geriau įtvirtina pasakojimus apie Japoniją: jos žmonių gyvenimą, meno rūšis, gamtos svarbą. Skaitytojas, gilindamasis į knygą, pajus dar švelnesnį Japonijos dvelksmą, kiekvieno skyriaus pradžioje perskaitydamas japonų rašytojų eiliuotus tekstus, kuriuos išvertė lietuvių poetas Sigitas Geda.
Romualdas Neimantas – mokslų daktaras, žinomas kultūros istorikas, orientalistas, ilgametis Lietuvos mokslininkų sąjungos narys, aktyviai domėjęsis įvairiomis Azijos, Afrikos ir Okeanijos šalimis ir išleidęs daugiau nei 30 knygų. Jų dėka žinios apie Rytų kraštus plito plačiojoje visuomenėje. Daugelis skaitytojų yra pamėgę R. Neimanto knygas: „Pasaulis puodelyje arbatos“, „Auksinis drakonas“, „Nuo Nemuno iki Fudzijamos“ „Nuo Nemuno iki Gango“, „Faraonų pėdsakais“, „Nuo Nemuno iki Nilo“, „Gintaro kelias“ bei monografiją „Rytai ir Lietuva“. 2011 metais didžiąją dalį orientalisto gyvenimo metų rinkta leidinių kolekcija Azijos ir Afrikos šalių tematika atiteko Vytauto Didžiojo universitetui, Azijos studijų centrui.