Autoriai:
Rudzinskaitė-Arcimavičienė, Marija Serija: Senovės Rytai, 3
Leidimo vieta: Kaunas
Leidimo metai: 1933
Leidykla: Raidė
„Tut-Anch-Amono kapas ir Tebų paminklai“ – tai trečioji „Senovės Rytų“ serijos knyga, kurioje knygos autorė, profesionaliosios egiptologijos pradininkė Lietuvoje, Marija Rudzinskaitė-Arcimavičienė, vaizdžiai ir poetiškai aprašo įspūdžius, patirtus antrosios savo ekspedicijos į Egiptą (1924m.) metu.
Knyga suskirstyta į dvi dalis. Pirmoje knygos dalyje detaliai aprašomas Tut-Anch-Amono, dvyliktojo aštuonioliktosios Egipto dinastijos faraono, valdžiusio 1332-1322 m. pr. m. e., kapo atradimas, cituojami įdomiausi jo atradėjų ir tyrėjų (anglų archeologų-egiptologų, Džordžo Karnarvono, Hovardo Karterio) pastebėjimai, trumpai aptariama kasinėjimų Karalių Slėnyje istorija. Antroje dalyje – M. Rudzinskaitė-Arcimavičienė dienoraščio forma aprašo savo kelionę į Tut-Anch-Amono kapą, bei Tebų (Luksoro) paminklus: molinių namelių felachų kaimelį, faraonės Hatšepsut šventovės griuvėsius, Luksoro šventovę, Karnako griuvėsius.
Ši nedidelės apimties (vos 64 puslapių) knyga gausiai iliustruota unikaliomis fotografijomis, piešiniais, schemomis bei žemėlapiais, o tai leidžia skaitytojui giliau pasinerti ir tarsi pačiam išgyventi autorės aprašomus įvykius. Knyga lengvai skaitoma, įtraukianti. Puikus pasirinkimas besidomintiems, ar norintiems susipažinti su paslaptimis apipinta Senovės Egipto civilizacija.
Marija Rudzinskaitė-Arcimavičienė – mokslininkė, egiptologė. Pirmą kartą Egiptą aplankė 1915 m., dar studijuodama senovės civilizacijas Maskvoje. Po pirmosios ekspedicijos taip susižavėjo šios egzotiškos šalies kultūra, kad nusprendė visą likusį gyvenimą skirti Egipto istoriniam palikimui tirti. Mokslininkės iniciatyva 1922 m. Vytauto Didžiojo universitete pradėtas skaityti Egipto istorijos kursas. Kitos autorės knygos apie senovės Egiptą: „Moters būklė Senovės Egipte“, „Vardo reikšmė Senovės Egipte“, „Egipto hieroglifai“, „Dievų ir kvepalų žemė“, „Aigiptas“ .