Leidimo vieta: Vilnius
Leidimo metai: 1984
Leidykla: Vaga
Lietuvių žurnalistas bei rašytojas Albertas Laurinčiukas išleidęs daug kelionių apybraižų laimėjusių premijų, kaip „Varinė saulė“, „Juodasis kraujas“ ir daugelis kitų, grįžta su dar viena taip pat laimėjusią premiją, knyga ,,Taifūno Rūstybė’’. Šioje knygoje autorius dalinasi patirtais įspūdžiais Azijoje, įvairiais pokalbiais su sutiktais žmonėmis, įvairiaspalvėmis tradicijomis, kultūromis, kalbomis ir išskirtinu gyvenimo ritmu.
Autoriaus kelionė prasidėjo Tokijuje, tarptautiniame Hanedos aerodrome, iš kurio, vėjas jį nuskraidino į Mongolijos stepes, esančias netoli Buir Nuro ežero. Vėliau lėktuvo ratams palietus Kabulo aerodromo betoninį nusileidimo taką, jis atsidūrė Afganistane. Ramusis vandenynas jį atvedė iki Vietnamo, o iš ten keliavo į nedaugelio girdėtus kraštus: Kampučiją ir Laosą, kurie nustebino savotišku paparastumu ir unikalumu. Tada, patraukė į ryškiaspalvį Honkongą, o iš ten kelionė tęsėsi sampagitų žiedais kvepiančiuose Filipinuose. Indijoje, autorių svetingai pasitiko akmeninė šiva, El Kurnoje rojaus sodas. Visos šios kelionės papildo žmogų neapsakoma patirtimi ir galimybe skaitytojui tai pat pažinti šiuos kraštus.
Nepaisant to, kad ,,Taifūno Rūstybė’’ yra daugiausiai sutelkta ties kelionių apybraižomis, ji nėra yra įprasta kelionių knyga, kaip gali pasirodyti iš pirmo žvligsnio. Joje yra gausu įdomių faktų, šmaikščių posakių ir palyginimų, kurie įsupa skaitytoją į Azijos gelmes.
Albertas Laurinčiukas kelionių apybraižų knygoje ,,Taifūno Rūstybė’’ supažindina skaitytoją su mūsų kasdieniu vakarietišku gyvenimu visiškai priešingu ir neįprastu pasauliu. Ir įpūčia mums šio neįprasto pasaulio įvairiapusių prieskonių bei istorijų nuspalvinant mūsų kadieninį gyvenimą, nuo Amžinosios laiko upės Indijoje iki autoriaus pirmos kelionės pasakojimu.