Autoriai:
Poška, Antanas Sudarytojai: Degutis, Albinas, Ilgūnienė, Birutė, Kubilius, Augustas
Tomų skaičius: 6
Serija: Nuo Baltijos iki Bengalijos, 5
Leidimo vieta: Klaipėda
Leidimo metai: 2009
Leidykla: Vilko takas
Šioje priešpaskutinėje Antano Poškos knygoje iš serijos „Nuo Baltijos iki Bengalijos“, galime pažinti tuometinę Indiją ir jos kultūra, būtent dėl to ši dalis ir vadinasi: „Indijos palmių paunksmėje“. Knygoje aprašoma paties A. Poškos įvairūs prisiminimai, iš jo kelionės į Indiją. Veiksmas, prasideda tuomet, kai autorius, pasveikęs po pusės metų trukusios ligos atvyksta į Bombėjų. Tuo metu kolonizuotą britų. Rašytojas, mokėjęs esperanto kalbą, šioje šalyje, prasiskina kelią gelbstint vietos esperantininkams, kurie padeda jam įsitvirtinti. Čia Antanas Poška, susipažįsta su įtakingais profesoriais, bei lingvistais. Taigi netrukus autorius, atvykęs mokytis į Indiją antropologijos, pats netikėtai tampa dėstytoju, bei tyrinėtoju.
Šios šalies universitetų dėstytojus A. Poška moko lietuvių kalbos, kartu su jais tyrinėja sanskrito ir baltų kalbų panašybes. Po kiek laiko autorius apsilanko Benareso universitete, jis pakviečiamas dalyvauti mokslinėje ekspedicijoje į Takla Makano dykumą. A. Poška intensyviai studijuoja sanskritą, ir visai greitai pradeda versti knygas iš sanskrito į lietuvių kalbas.
Knygoje vyrauja labai vaizdingi aprašymai, gausu įvairiausių epitetų ir frazeologizmų. Kiekviena smulkmena nuo įvairiausiu pastatų iki beždžionių jo kambaryje, nuo Indijos kaimo mokytojų ir musoninių Indijos liūčių yra aprašoma itin konkrečiai. Dažnai knygos puslapiuose esančiuose tekstuose galima perskaityti autoriaus požiūrį į esamas situacijas su lengva ironija.
Smagu, kuomet galima ne tik perskaityti, bet ir pamatyti, būtent tai dar labiau sudomina skaitant šią knygą A. Poška savo knygoje pasidalina su mumis savo asmeninio archyvo nuotraukomis. Taigi knygą skaityti dar maloniau. Pats knygos formatas įdomus tuo, jog kiekvienas potyris yra pasakojimas nuoširdžiai, autorius knygoje supažindina su Indijos kultūra, bei dievybėmis, taipogi skaitytojas gali sužinoti, kokie yra indų papročiai, ką jie valgo, kaip gyvena Indijos oro sąlygomis, kaip pats autorius prie jų prisitaiko. Taigi knygą galima traktuoti, kaip ir Istorijos vadovėlį apie Indiją lietuvio akimis.
„Kelionę planuoti – džiaugsmas.
Kelionę vykdyti – katorga.
Kelionę prisiminti – visko atpildas.
Faktiškai gyvenimas ir yra kelionė.
…Atsiminimai lieka atpildas, kuris, rodos, kur kas vertingesnis už patį faktą. Tai žmogaus vidaus praturtinimas, draugiškumo, kantrybės ir aistrų išbandymas.
Tad kas gi yra kelionė?
…Keliauti – reiškia nusipurtyti visas kasdienines, menkavertes, ydingas dulkes, pamiršti smulkias, o kartais ir stambesnes intrigėles, atsinaujinti ir papildyti savo vidinį aš – tapti didesniu žmogumi.“
Antanas Poška