Asian studies in Lithuania

Iki Antrojo pasaulinio karo

Nors Lietuvoje Rytais domėtasi nuo seno, susidomėjimas tolimomis Rytų Azijos šalimis Lietuvoje prasidėjo palyginus vėlai, mat pirmiausia buvo orientuojamasi į gerokai artimesnius Azijos regionus, pirmiausia Artimuosius Rytus. Pvz. jau XVI a. M. K. Radvila Našlaitėlis parašė knygą apie savo keliones po Egiptą, Palestiną ir Siriją, o lietuviškasis Markas Polas, pirmą kartą atnešęs žinių iš Kinijos buvo XVII a. gyvenęs misionierius Andrius Rudamina. Be to, XVIII-XIX a. Europoje plitusi Chinoiserie mada, neabejotinai veikė ir Lietuvą, kur reiškėsi per kiniškų meno kūrinių, keramikos kolekcionavimą LDK didikų dvaruose.

Nuoseklesnės ir intensyvesnės žinios apie Kiniją, Japoniją ir Korėją Lietuvoje pasirodė tik XIX a. pabaigoje, ir pirmiausia sietinos su misionierių veikla, kuri buvo užfiksuota tuometinėje misijų spaudoje. Atskirą dokumentų tipą sudarė Rusijos-Japonijos kare kovojusių lietuvių laiškai iš Mandžiūrijos, pasirodę XX a. pradžios laikraščiuose iš karto po spaudos draudimo panaikinimo. Knygų Lietuvoje apie šias šalis buvo ypač mažai. Vienas pirmųjų lietuvių autorių, rašiusių šia tematika, buvo visuomenės veikėjas, vėliau VDU profesorius Steponas Kairys. Pasivadinęs Dėdės slapyvardžiu, 1906 m. jis išleido tris knygeles apie Japoniją.

Netrukus (1911) pasirodė ir pirmoji žinoma lietuviška knyga apie Kiniją (Chinija), tiesa išleista Čikagoje. 1925 m. išleista S. A. sudaryta knygelė Knygų išminčius Konfucijus. Bene daugiausia žinių apie Kiniją tarpukaryje aptinkama 1935 m. keliautojo Mato Šalčiaus knygoje Svečiuose pas 40 tautų, kur šiai šaliai skiriamas ištisas skyrius. Negausius lietuvių darbus apie tolimą kraštą papildė verstiniai veikalai iš kitų kalbų, pvz. 1934 m. išleista R. Mohl knygelė Tolimieji Rytai. Kinija, Japonija, Mandžurija (sic) ir Mongolija.

Sovietmetis

Antrojo pasaulinio karo metu Rytais besidominčių asmenybių įdirbis, kur svarbų vaidmenį suvaidino ir Lietuvos universitetas, buvo ilgam pamirštas: biblioteka išdraskyta, mokslininkai išvaikyti. Po II pasaulinio karo uždarius VDU, naujoji orientalistų karta buvo ugdoma daugiausia Rusijos mokslo įstaigose, o tuometinėje LTSR Azijos šalių tyrimai nebuvo vykdomi. Tai dar labiau didino perskyrą tarp Lietuvos ir Vakarų Europos orientalistikos tradicijos. Pastarojoje ir toliau buvo sistemingai kaupiami resursai, palaikoma tradicija ugdant vis naujas specialistų kartas.

Tik apie 1970 m. prasideda naujas Lietuvos orientalistikos etapas – jos atgimimas. Tuo metu į Lietuvą ėmė grįžti Maskvoje ar Leningrade Azijos šalis studijavę lietuviai specialistai. Lietuvoje šiuo laikotarpiu pradėjo konsoliduotis tam tikri mokslininkų ir menininkų branduoliai, kurių stipriausias buvo Vilniaus dailės akademijoje. Padaugėjus specialistų ir prijaučiančiųjų Rytų šalims, 1979 įkurta Lietuvos orientalistų asociacija. Jos pirmuoju pirmininku tapo baltistas ir indoeuropiečių kalbų santykių tyrinėtojas V. Mažiulis, 1989-91 m. juo buvo R. Neimantas, o nuo 1991 m. – A. Andrijauskas.

Pagrindinės žinios tuo metu buvo gaunamos iš knygų rusų ir Vakarų Europos kalbomis. Žinias papildė ir verstiniai rusų autorių veikalai: S. K. Michailovičiaus Kovojanti Kinija (1950), I. Volkos Korėja kovoja (1952), Gorbunovos knygelė Kinija (1956), V. Ovčinikovo Sakuros šakelė (1986), išverstos į lietuvių kalbą.

Šiuo laikotarpiu pasirodė vos keletas lietuvių autorių knygų apie Rytų Azijos šalis. Dažniausiai paplitęs žanras buvo kelionių apybraižos. Pvz. A. Venclova išleido Kelionę į Kiniją (1955). Tuometinis „Tiesos“ redaktorius Albertas Laurinčiukas Japonijai ir Honkongui skyrė dėmesio savo 1984 m. knygoje apie Aziją Taifūno rūstybė. 1974 m. Italijoje pasirodė lietuvių misionieriaus S. Urbaičio knyga apie Kiniją (Kinija – Azijos milžinas).

Šiame kontekste išsiskyrė žurnalistas Romualdas Neimantas, kurio knygelių dėka pradedant 9-uoju dešimtmečiu žinios apie Rytų kraštus plito plačiojoje visuomenėje. Jo užmegztų plačių ryšių su tyrėjais visame pasaulyje dėka tuometiniam lietuviui tolimos ir nepasiekiamos šalys tapo gerokai artimesnės. Apie Rytų Azijos šalis išleistos knygelės Gyvenimas ant ugnikalnio, Pasaulis puodelyje arbatos, Nuo Nemuno iki Fudzijamos, Drakono akys ir kitos. Ankstyvaisiais VDU atkūrimo metais R. Neimantas studentams skaitė paskaitas apie Japoniją. Ši asmenybė paliko ypač originalų pėdsaką, kuris savitai nuspalvino lietuviškosios orientalistikos istoriją.

Nepriklausomybė

Po Lietuvos nepriklausomybės 1990 m. vėl susidarė prielaidos institucionalizuotai Azijos studijų raidai. 1992 m. Kultūros ir meno institute įkurta Orientalistinių ir komparatyvistinių tyrimų grupė (vėliau skyrius), 1993 m. – Vilniaus universiteto Orientalistikos centras, 1996 – Klaipėdos universiteto Orientalistikos centras, 2001 m. – Vytauto Didžiojo universiteto Azijos studijų ir Japonistikos centrai (2009 m. sujungti į Azijos studijų centrą).

Minėtosios keturios institucijos vykdo mokslinius tyrimus, kaupia knygų fondus, plečia bibliotekas. Didžiausi su Azijos studijomis susiję fondai Lietuvoje yra Vilniaus universitete (daugiau nei 10 tūkst. knygų ir meno albumų). VDU Č. Sugiharos skaitykloje sukaupta apie 4 tūkst. knygų, daugiausia apie Rytų Azijos šalis. Nuo 2000 m. pasirodė ir pirmieji orientalistikos tęstiniai ir periodiniai leidiniai: Komparatyvistinės studijos, Acta Orientalia Vilnensis (nuo 2000), Rytai-Vakarai, Bibliotheca Orientalia et Comparativa (nuo 2002), Regioninės studijos (nuo 2007).

Atkūrus nepriklausomybę Lietuvoje orientalistinės studijos yra viena intensyviausiai besiplėtojančių humanistikos sričių. Čia aktyviai dirba visa plejada mokslininkų, tarp kurių savo produktyvumu ypač išsiskiria A. Andrijauskas. Per savo gyvenimą (daugiausia po neriklausomybės) jis publikavo net 16 monografijų, 45 studijas, sudarė 29 knygas ir paskelbė per 600 mokslo darbų įvairiomis kalbomis. Jo dėka Lietuvos skaitytojai buvo supažindinti su Azijos šalių estetikos filosofija, Rytų-Vakarų komparatyvistika. Dešimtys filosofijos, orientalistikos, estetikos, menotyros, kultūrologijos, civilizacinės komparatyvistikos srityse besispecializuojančių profesoriaus auklėtinių jau dirba įvairiuose Lietuvos universitetuose, mokslinių tyrimo institutuose, Vakarų Europos, Amerikos ir Azijos šalyse. A. Andrijausko indėlis į Rytų Azijos studijas yra tikrai nemažas. Pirmiausia, jo dėka Lietuvos skaitytojas buvo supažindintas su kinų ir japonų estetikos filosofija.

Išimtinai ties Rytų Azijos šalių tyrimais koncentruojasi mokslininkai A. Gelūnas, A. Budriūnaitė, L. Poškaitė, R. Sondaitė, I. Diemantaitė, A. Juzefovič, D. Švambarytė, A. Zykas ir kiti. Sinologiniai tyrimai pirmiausia koncentruojasi ties klasikine kinų (konfucianizmo ir daoizmo) filosofija. 2004 m. pasirodė L. Poškaitės monografija Estetinė būtis daoizme; 2010 m. – A. Budriūnaitės Zhuangzi tekstų interpretacija Laiminga žuvis. 2002 m. D. Švambarytė išleido pirmąjį japonų-lietuvių kalbų hieroglifų žodyną, 2011 m. – knygą Intertekstualumas klasikinėje Japonų literatūroje. A. Zykas tiria pokarinės Japonijos socialinius pokyčius bei politiką, ir ypač domisi Japonijos viešosios diplomatijos klausimais.

Tyrimus vykdo ir doktorantai. Kadangi Lietuvoje nėra institucionalizuotos Azijos šalių studijų doktorantūros, jie studijuoja skirtingose humanitarinių ir socialinių mokslų kryptyse: istorijoje, filosofijoje, antropologijoje, sociologijoje, politologijoje ir kt. Tarp jų paminėtini V. Silius, K. Barancovaitė-Skindaravičienė, V. Milkov ir kt.

Didelę paspirtį Lietuvoje besivystančioms Rytų Azijos studijoms suteikia čia dėstantys, kuriantys mokslininkai iš Rytų Azijos šalių. Pvz. viena japonologijos inspiratorių VU buvo Tomono Goda, o VDU – viešintis profesorius Kodžima Rio. Pastarasis čia savo lėšomis dėstė 1993-1995 m., ir jo iniciatyva išleisti pirmieji Lietuvoje straipsnių rinkiniai apie Japoniją, pradėti kaupti japonologijos fondai. Kyoko Koma, dirbanti VDU Azijos studijų centre nuo 2005 m., atlieka Japonijos įvaizdžio Europoje (Prancūzijoje ir Lietuvoje) bei Japonijos populiariosios kultūros tyrimus. Korėjietis Jinseok Seo, į centrą atėjęs dirbti 2008 m., yra naujai besivystančios Rytų Azijos studijų pakraipos, koreanistikos, pradininkas Lietuvoje. Jo dėka buvo išugdyti pirmieji korėjiečių kalbą mokantys lietuviai – Lietuvos koreanistikos ateitis.

Publikacijos apie Rytų Azijos tyrimus Lietuvoje

Knygos:

  • Neimantas, Romualdas. 1988. Rytai ir Lietuva. Vilnius: Mintis.
  • Neimantas, Romualdas. 2003. Nuo Nemuno iki Fudzijamos. Kaunas: Spindulys.

Šioje svetainėje publikuoti straipsniai:

Internete viešai prieinami straipsniai:

  • Devenaitė, Violeta. 2005. Ritoania ni okeru nihongaku no jijō. Fukusenkō no kanōsei. Acta Orientalia Vilnensia, vol. 6 (1). Vilnius: Vilniaus universiteto leidykla, p. 75-76.
  • Švambarytė, Dalia. 2005. Japan Studies and the Disciplines. Acta Orientalia Vilnensia, vol. 6 (1). Vilnius: Vilniaus universiteto leidykla, p. 9-17.
  • Žukauskienė-Čepulionytė, Gabija. 2001. Dešimties metų Lietuvos ir Japonijos kultūros ryšių apžvalga. Mokslas ir gyvenimas, spalis.

Kiti straipsniai ar knygų dalys:

  • Andrijauskas, Antanas. 2004. Istoriniai lietuviškosios Rytų recepcijos ir orientalizmo pokyčiai. Kultūros, filosofijos ir meno profiliai (rytai-vakarai-Lietuva). Vilnius: Kultūros, filosofijos ir meno institutas, p. 422-436.

Šį įvadinį puslapį koordinuoja Aurelijus Zykas. Norėdami papildyti ar pakoreguoti tekstą arba publikacijų apie Rytų Azijos tyrimus Lietuvoje sąrašą, rašykite jam (a.zykas@asc.vdu.lt)

 

 

Before the Second World War

Although Lithuania has long harbored interest in the East, the interest in Far East Asian countries has been developed relatively late, firstly because the focus was placed on the closer regions of Asia, particularly the Middle East. For instance, already in the XVI century M. K. Radvila Našlaitėlis wrote a book about his travels to Egypt, Palestine and Syria. In the seventeenth century the so-called “Lithuanian Marco Polo” Andrius Rudamina, a missionary, brought news from China for the first time. In addition, the Chinoiserie fashion spreading throughout the Europe in the eighteenth-nineteenth centuries, certainly influenced Lithuania through Chinese art works, ceramics collections in the castles and manor houses of noblemen of Grand Duchy of Lithuania.

More consistent and intensive knowledge about China, Japan and Korea appeared in Lithuania only in the end of the nineteenth century. This knowledge was related to missionary activities, recorded in missionary works. A separate type of documentation was letters from Manchuria by Lithuanians who had fought in the Russian-Japanese War. These letters emerged in the beginning of the twentieth century in the newspapers immediately after the cancellation of press prohibition. The amount of books about these countries in Lithuania was very limited. One of the first Lithuanian authors, who wrote on this topic, was Steponas Kairys, a public figure and later a professor at Vytautas Magnus University. In 1906 using the pseudonym “Dėdė” he published three books about Japan.

Right after that, in 1911, the first Lithuanian book about China (Chinija) appeared, however, it was published in Chicago. In 1925 a book Knygų išminčius Konfucijus was released. Perhaps the most knowledgeable book about China during the interwar period was Svečiuose pas 40 tautų which was written in 1935 by traveler Matas Šalčius, where there was an entire chapter dedicated to China. Besides sparse works by Lithuanian writers there were a couple of translated works on China, such as R. Mohl’s book Tolimieji Rytai. Kinija, Japonija, Mandžurija ir Mongolija published in 1934.

Please, read this part of text in Japanese

Soviet times

During World War II the hard work of Eastern cultures enthusiasts had been long forgotten: the library of the University of Lithuania was desolated, the scholars dispersed. Vytautas Magnus University was closed after World War II, therefore a new generation of orientalists was educated mainly in the Russian universities, and as a result, Asian studies in the Soviet Lithuania were not carried out. Only around the 70’s did Lithuania enter a new phase of Oriental studies – its rebirth. At the time, Lithuanian experts on Asian countries, who studied at universities of Moscow and Leningrad, began to return to Lithuania. During this period in Lithuania, particularly at the Vilnius Art Academy a number of scientists and artists began to consolidate, and in 1979 the Association of Lithuanian Orientalists was founded. The first president of the association was a scholar of Baltic studies and Indo-European languages known as V. Mažiulis. He was later followed by R. Neimantas from 1989 – 1991, and A. Andrijauskas since 1991.

At the time basic knowledge about East Asia was derived from the books in Russian and Western European languages, as well as, into the Lithuanian translated works by Russian authors: S. K. Michailovich’s Kovojanti Kinija(1950), I. Volka’s Korėja kovoja (1952), Gorbunova’s Kinija (1956), V. Ovčinikov‘s Sakuros šakelė (1986).

During this period just a few books on East Asian countries by Lithuanian authors were written. The most popular genre was travel essays, such as A. Venclova’s Kelionė į Kiniją (1955). In 1984 the then editor of “Tiesa” Albertas Laurinčiukas published a book about Asia Taifūno rustybė mainly focusing on Japan and Hong Kong. In 1974 in Italy a Lithuanian missionary S. Urbaitis released a book about China (Kinija – Azijos milžinė).

In the 80’s, thanks to the journalist Romualdas Neimantas’s books, knowledge about Eastern countries spread among the general public. His books about East Asian countries were Gyvenimas ant ugnikalnio, Pasaulis puodelyje arbatos, Nuo Nemuno iki Fudzijamos and Drakono akys. R. Neimantas was a lecturer on Japanese issues at Vytautas Magnus University, after its reestablishment. He played an exclusive role in the history of Orientalism in Lithuania.

Please, read this part of text in Japanese

After the Independence

After the independence of Lithuania in 1990 the conditions for development of Asian Studies emerged yet again. In 1992 the Oriental and Comparative Research Group (later Division) was established at the Arts and Culture Institute. In 1993 the Centre of Oriental Studies was founded in Klaipėda University, and another one – in 2001 in Vilnius University, in 1996 Vytautas Magnus University established the Asian Studies and Japanese Centres (In 2009 they were incorporated into Asian Studies Centre).

These four institutions conduct research, collect books, and are continually expanding their libraries. The biggest collection of Asian Studies materials in Lithuania is at Vilnius University, which contains more than 10 thousand books and art albums. Chiune Sugihara’s reading room at Vytautas Magnus University has collected about 4 thousand books, most of which are about East Asia. After 2000 the first periodicals on Orientalism appeared: Komparatyvistinės studijos, Acta Orientalia Vilnensia (since 2000), Rytai-Vakarai, Bibliotheca Orientalia et Comparativa (since 2002), Regioninės studijos (since 2007).

After the restoration of independence of Lithuania Oriental Studies became one of the most intensively expanding disciplines of the humanities. Among a large group of scholars actively working on this subject, particularly productive is A. Andrijauskas. During his lifetime (mostly after the independence of Lithuania) he has published 16 monographs, 45 studies, compiled 29 books and published over 600 research papers in different languages. Thanks to him Lithuanian readers were introduced to the Asian philosophy of aesthetics and East-West comparativistics. Dozens of his students are already working in various Lithuanian universities and research institutes in Western Europe, America and Asia as specialists of Philosophy, Orientalism, Aesthetics, Art Criticism, Culture Studies and Civilizational Comparativistics. A. Andrijauskas contribution to East Asian studies is significant primarily because he was the first person in Lithuania to introduce the aesthetic philosophies of China and Japan.

The scholars solely focusing on the East Asian studies are A. Gelūnas, A. Budriūnaitė, L. Poškaitė, R. Sondaitė, I. Diemantaitė, A. Juzefovič, D. Švambarytė, A. Zykas and others. Sinology research primarily focuses on classical Chinese (Taoism and Confucianism) philosophy. In 2004 L. Poškaitė published a monograph Estetinė būtis daoizme, 2010. A. Budriūnaitė released an interpretation of Zhuangzi texts: Laiminga žuvis. D. Švambarytė published two major books: the first Japanese-Lithuanian Kanji dictionary in 2002 and Intertekstualumas klasikinėje Japonų literatūroje in 2011. A. Zykas is conducting research in Japan’s postwar social changes and politics, and is especially interested in Japan’s public diplomacy issue.

Research is being carried out by PhD students as well. Since there is no institutionalized Asian Studies PhD program in Lithuania, they study in different fields of the humanities and social sciences, such as, history, philosophy, anthropology, sociology, political science and others. Among them V. Silius, K. Barancovaitė-Skindaravičienė, V. Milkov et al. must be mentioned.

In Lithuania a large impact on developing East Asian Studies are made by scientists from the East Asian countries teaching and researching in local universities. For instance, Tomono Goda was one of the people who inspired the Japanese studies in Vilnius University, and a visiting professor Kojima Rio did the same in Vytautas Magnus University and was teaching in Lithuania without any funding from 1993-1995. He also initiated the publishing of the first set of works and first book collection involving Japan. Kyoko Koma, working in Asian Studies Center of Vytautas Magnus University since 2005, is carrying out research on Japan’s image in Europe (France and Lithuania) as well as Japanese popular culture. Korean Jinseok Seo, who joined the center in 2008, is one of the founders of the newly developing Korean studies branch of East Asian studies. He is responsible for the education of the first generation of Lithuanians who know Korean – the future of Korean studies.

Please, read this part of text in Japanese

Translation to English: by Ms. Živilė Jomantaitė

Bibliography about the research of East Asian countries in Lithuania

Books:

  • Neimantas, Romualdas. 1988. Rytai ir Lietuva. Vilnius: Mintis.
  • Neimantas, Romualdas. 2003. Nuo Nemuno iki Fudzijamos. Kaunas: Spindulys.

Articles published in this Website:

Articles that can be accessed on the Internet:

  • Devenaitė, Violeta. 2005. Ritoania ni okeru nihongaku no jijō. Fukusenkō no kanōsei. Acta Orientalia Vilnensia, vol. 6 (1). Vilnius: Vilniaus universiteto leidykla, p. 75-76.
  • Švambarytė, Dalia. 2005. Japan Studies and the Disciplines. Acta Orientalia Vilnensia, vol. 6 (1). Vilnius: Vilniaus universiteto leidykla, p. 9-17.
  • Žukauskienė-Čepulionytė, Gabija. 2001. Dešimties metų Lietuvos ir Japonijos kultūros ryšių apžvalga. Mokslas ir gyvenimas, spalis.

Other articles:

  • Andrijauskas, Antanas. 2004. Istoriniai lietuviškosios Rytų recepcijos ir orientalizmo pokyčiai. Kultūros, filosofijos ir meno profiliai (rytai-vakarai-Lietuva). Vilnius: Kultūros, filosofijos ir meno institutas, p. 422-436.

This introductory page is coordinated by Aurelijus Zykas. If you you would like to comment the text or to add to the bibliographic list about the research on East Asian countries in Lithuania, please contact him (a.zykas@asc.vdu.lt).

 

Initiators of the project: Japan foundation VDU
Top