Originalo kalba:
anglų k. Išversta iš: anglų k.
Autoriai: Longhurst, Erin Niimi
Vertė: Puzauskaitė, Agnė
ISBN: 978-5-415-02525-1
Leidimo vieta: Vilnius
Leidimo metai: 2018
Leidykla: Vaga
Ši knyga yra suskirstyta į tris skyrius: Kokoro (Širdis ir protas; 心), Karada (Kūnas; 体), Shukanka (Įpročių formavimas; 習慣化). Pirmajame skyriuje autorė pasakoja kaip galima atrasti savo “ikigai”, t.y. tikslas, kuris žmogų veda pirmyn. Kiekvieno žmogaus “ikigai” yra skirtingas. Tai gali būti: darbas, meilė, aplinka, šeima bei rūpinimasis savimi. Galbūt jūs jau atradote savo “ikigai”, tačiau dar to nesuvokėte. Tai lyg žmogaus motoro degalai be kurių sunku ryte iškelti kojas iš lovos. Toliau kalbama apie “wabi-sabi”- gebėjimą susitaikyti su gyvenimo sąmyšiu ir laikinumu. Pati autorė mini, kad iš visų knygoje paminėtų koncepcijų, šią yra sudėtingiausia išaiškinti. Originali “wabi” žodžio reikšmė yra tolimumo ir vienatvės jausmas, bei paradoksalus netobulumo grožis. Tuo tarpu “sabi” turi ne vieną reikšmę: suvytęs, sulinkęs. Tačiau dažniausiai jis turi omenyje senėjimo grožį. Taigi “wabi-sabi” yra, tai kas nėra užbaigta, nėra tobula ir nesitęsia amžinai. Pirmasis skyrius yra užbaigiamas pažindinant su “kintsugi” menu- sudužusių daiktų tvarkymas bei žavėjimasis jais. Kaip pasakė autorė-“sunkumai sukuria mus kaip asmenybes. Taip, kaip , norint pajusti saldumą tenka paragauti ir kažko kartaus…” Tai yra “kintsugi“ filosofija. Indų sudėjimas iš jų duženų, suklijavimas laku su auksu padaro juos gražesnius nei jie buvo. Vietoje to, kad daiktas būtų išmestas ar niekinamas dėl savo trūkumų jis yra branginamas. Jų trūkumai tampa stiprybe.
Antrasis skyrius prasideda pasakojimu apie sveikatą iš gamtos, vadinamą-“Shinrin-yoku”. “Shinri-yoku” yra gydymo praktika naudojanti žmogaus buvimą gamtoje ir siekianti pagerinti individo protinę ir fizinę sveikatą. Ši praktika yra pagrįsta mokslinių faktų, kad buvimas gamtoje gerina žmogaus sveikatą. Taip pat autorė yra davusi šešių žingsnių “shinrin-yoku” gidą: 1) Prietaisų palikimas namie. 2) Nėjimas pramintu taku 3) Įsijautimas į aplinką. 4) Tyla. 5) Dėmesingo įsisavinimo praktikavimas. 6) “Tai ne žygis ir ne ištvermės bandymas.” Tad užtenka ir penkių ar dešimties minučių. Negalima kalbėti apie Japoniją nepaminėjus “tabemono”(maistas). Japonų ilgaamžiškumas iš dalies siejamas su jų mitybos įpročiais bei valgomo maisto pasirinkimu. Kalbėdama apie maistą autorė ne tik mokina kaip taisyklingai valgyti japonišką maistą, bet ir kaip patiems pasigaminti populiariausius japoniškus patiekalus. Nepamirštama supažindinti su įvairiais japoniškais maistais ir “Bento” dėžučių paruošimu. Karštosios versmės ir vonios yra dar viena svarbi kiekvieno Japono kasdienybės dalis. Apžvelgiama ne tik karstųjų versmių etiketas, patarimai kaip apsivilti neformalų kimono, kuris yra dėvimas vasarą, bet ir kaip patiem pasigaminti vonios druskos ir mėgautis karštąja versme namie. Galiausiai skyrius yra užbaigiamas pažindinimu su japoniškais namais. Minima kaip japonai naudingai išnaudoja kiekvieną erdvės dalį namuose, kokie yra namų elementai. Svarbu paminėti, kad japoniški namai nuolat kinta, kadangi kambariai yra atskirti judančiomis fusuma (stumdoma siena). Autorė skyrių užbaigia patarimais kaip padaryti Japonijos įkvėptus namus.
Trečiasis ir paskutinis skyrius pasakoja apie “Shukanka”- įpročių formavimas. “Shukanka” parodo, kad svarbūs pokyčiai per vieną dieną neįvyksta. Šie pokyčiai įvyksta palaipsniui. Juk norėdami pradėti gaminti nesiimate gaminti sunkiausių patiekalų, bet pradedate nuo paprastesnių, mažiau sudėtingų patiekalų. Tad autorė pataria ne tik įpročius formuoti iš lėto, bet ir sudaryti sąrašus įvairiom užduotim ar kitiem tikslam, kadangi žmogus jaučia džiaugsmą atlikęs užduotį.
Šios knygos autorė yra Erin Niimi Longhurst japonų ir britų kilmės rašytoja. Šiuo metu dirba socialinių medijų ir skaitmeninių technologijų konsultante, kuriame padeda labdaros fondams stiprinti ryšius su žmonėmis, kuriuos jiems svarbu pasiekti, pasakodama jų istorijas internete. Autorė baigė socialinės antropologijos studijas Mančesterio universitete. Taip pat turi tinklaraštį pavadinimu “Island Bell”, kuriame rašo apie maistą, keliones ir gyvenimo būdą.