Mokslo įstaiga: Vilniaus universitetas
Vadovas: Prof. dr. Gediminas Vitkus
Autorius: Karolis Aleksa
Gynimo data: 2012-11-30
Elektroninė nuoroda:
https://epublications.vu.lt/object/elaba:1860520/index.html
Po Šaltojo karo JAV išliko stipriausia kariniu požiūriu valstybė, tačiau, nepaisant to, JAV buvo itin susirūpinusi savo karinio pranašumo išlaikymu ateityje, kuris leistų užtikrinti tolesnę JAV lyderystę sprendžiant svarbiausius tarptautinius klausimus. JAV karinio pranašumo išlaikymo priemonėmis po Šaltojo karo tapo trys karinės JAV tranformacijos iniciatyvos: konvencinių pajėgų transformacija, priešraketinių gynybos sistemų ir ilgo nuotolio tikslaus konvencinio smūgio pajėgumų kūrimas. Atsižvelgiant į tai, kad Rusijai ir Kinijai – oponuojančioms JAV valstybėms, JAV karinė transformacija tapo dideliu iššūkiu, disertacijoje tyrimo problema apibrėžta kaip siekis suprasti, ar ir kaip JAV karinė transformacija kelia grėsmę Rusijos ir Kinijos saugumui, ir kaip tai veikia Rusijos ir Kinijos saugumo politiką JAV atžvilgiu. Atitinkamai darbo tikslas buvo ištirti JAV karinės transformacijos poveikį Rusijos ir Kinijos saugumo politikai nuo Šaltojo karo pabaigos iki 2010 m. Puolimo-gynybos balanso teorija buvo pasirinkta kaip disertacijos tyrimo teorinė ir analitinė prieiga. Disertacijos tyrimas parodė, kad, nepaisant įgyto konvencinio puolimo pranašumo ir realios galimybės siekti branduolinio puolimo pranašumo, JAV nevykdė agresyvios saugumo politikos Rusijos ir Kinijos atžvilgiu. Rusija ir Kinija jautriai reagavo į JAV karinę transformaciją, stengdamosi įgyti konvencinį puolimo pranašumą, išsaugoti branduolinį puolimo-gynybos balansą, o taip pat užkirsti kelią JAV susikurti aplinkybes, galinčias ateityje dar labiau įtvirtinti JAV karinį dominavimą prieš Rusiją ir Kiniją bei jų sąjungininkes.