Originalo kalba:
japonų Išversta iš: japonų
Autoriai: Murakami, Haruki
Vertė: Čepulionytė, Gabija
Pilnas versto šaltinio bibliografinis aprašas:
Haruki Murakami, Onna no innai otokotachi, Tokyo: Bungeishunju 2014
Leidimo vieta: Vilnius
Leidimo metai: 2015
Leidykla: Baltos lankos
„Vyrai be moterų“ – tai šešių istorijų rinkinys apie vyrus, kurie įvairiais gyvenimiškais atvejais yra arba bus palikti moterų. Kiekvienoje nagrinėjami ir akcentuojama kaip protagonistai išgyvena netektį.
Pirmoji novelė „Drive my car“, galima teigti, buvo pavadinta Beatles 1965 metų hito vardu. Tačiau, apart pavadinimo, istorija su šiuo britų grupės kūriniu nieko bendro neturi. Pagrindinis veikėjas yra teatro aktorius Kafuku, kuris pasisamdo moteriškos lyties, įgudusią vairuotoją Misaki Vatari, jog ši jį vežiotų į norimas vietas. Visos novelės metu veiksmas vyksta geltoname SAAB automobilyje, kuomet protagonistas ir Misaki palaiko pokalbį apie įvairius gyvenimiškus reiškinius. Kūrinio siužetui progresuojant galima įžvelgti kaip veikėjų elgesys ir kalbėjimo maniera keičiaisi, jie suartėja. Skaitytojas gali matyti, kaip nuo minimalaus bendravimo tai perauga į rimtus dalykus, kurie anksčiau įvyko jų gyvenime. Viena svarbiausių temų, galima teigti, yra Kafuku pasakojama istorija apie žmonos neištikimybes ir labai keistą draugystę su jos paskutiniuoju meilužiu. Mainais Misaki atskleidžia skaudžią vaikystės opą – mamos požiūrį į dukrą ir vėlesnę mirtį, tėvo pasišalinimą iš jos gyvenimo. Viską apjungia veikėjų pokalbis apie egzistencializmo ir pasaulio netikrumo problemą.
Antroji istorija yra „Yesterday“. Galima pastebėti, jog ir vėl pavadinimą įkvėpė autoriaus mėgiama grupė Beatles. Pagrindinis veikėjas Tanimura žvelgia atgal į praeitį, jaunystę. Prisimena šiek tiek keistą draugą Kitaru, kuris buvo tiesiog apsėstas Kansai dialekto, nors buvo kilęs ir Tokijo. Veiksmas kūrinyje vis keičia ervdes ir laiką. Jaučiamas nostalgijos jausmas, apėmęs protagonistą. Grįžtama į laiką, kuomet draugas jo paprašo susitikinėti su mylima mergina, taip norėdamas užtikrinti jos laimę. „Yesterday‘ – istorija apie vienatvę, meilę bei draugystę. Viena iš citatų puikiai apibūdinanti veikėjo vidinę būseną puikuojasi novelės pabaigoje „..skaidrį mėnulį. Tačiau šalia manęs nieko nebuvo. Aš žiūrėjau į jį vienas, neturėdamas su kuo pasidalinti jo grožiu ir šalčiu.“
Kita novelė – „Nepriklausomas organas“. Galima susidaryti įspūdį, jog istorija pasakojama tiesiogiai iš autoriaus lūpų ir remta patirtimi. Minima pažintis su daugialypiu, sunkiai nuspėjamu plastinės chirurgijos daktaru Tokajumi, kuris dažnai su klientėmis užmegzdavo romanų. Nesunkiai įžvelgiama, jog daktaras nepuoselėja šeimyniškumo ir net nemąsto apie vedybas, o mieliau atlieka „antrojo mylimojo“ pareigą. Tačiau viskas pasikeičia kuomet viena iš klienčių Tokajų priverčia ją įsimylėti. Būtina akcentuoti, jog šiems santykiams nebuvo lemta įsikurstyti. Ir dėl šios priežasties anksčiau nieko panašaus nejutęs daktaras išgyvena vidinę dramą. Skaitytojas gali įžvelgti visiems taip gerai žinomą nelaimingos meilės situaciją ir jos pasėkmes, apie kurias kalba H.Murakami.
Ketvirotji iš šešių novelių pavadinta „Šechrezada“. Kūrinyje kalbama apie vyrą, kuriam priskirtas namų areštas bei moterį, kurią jis pramine Šechrezados vardu. Ši rūpinasi buitimi, veikėjui atneša maisto produktų ir užsiiminėja lytiniais santykiais. Novelės veiksmui progresuojant jaučiama nuolatinė įtampa, dėl Šechrezados pasakojamų ir nebaigtų istorjų po suartėjimo. Ji pasakoja apie savo tris gyvenimus: nėgės, paauglės ir pasakotojos. Vyras šioje istorijoje simbolizuoja emocinį uždarumą, o moteris – atvirkščiai. Apskritai, ši rinkinio novelė labiausiai analizuoja bei pabrėžia skirtingų lyčių psichologiją. Labiausiai pastebimas vidinio pasaulio akcentavimas, kadangi Šechrezada būtent tuo ir įtraukia protagonsitą palikdama jį savo istorijos intrigos pinklėse.
„Kino“ – priešpaskutinė istorija rinkinyje, pasižymi dinamika bei įvairiais siužeto pakitimais, ganėtinai greitai besirutuliuojančiu veiksmu. Pagrindinis veikėjas Kino – išsiskyręs baro savininkas. Jis nuolat ieško savęs ir bando atrasti kažką naujo. Šioje novelėje gausu detalių, kurios būdingos H.Murakami: katė, paslaptinga moteris, džiazas. Tačiau viena esminių yra vienatvė, kuri persekioja protagonistą. Jos paveiktas šis išgyvena praeities skausmus ir neklauso savo vidinio balso. Po susitikimo su paslpatinga moterimi šis išmoksta atsiskleisti ir pripažintisavo jausmus. Visas kūrinys kupinas savęs ieškojimo, prasmės atradimo.
Paskutinis segmentas „Vyrai be moterų“, galima teigti, apibendrina visas prieš tai skaitytas istorijas. Kalbama apie patį vienišiausią vyrą pasaulyje ir antrą pagal vienišumą. Ir kaip šie išgyvena anksčiau mylėtos ir mylimos M mirtį. Vėl jaučiamas vienatvės motyvas, kuris, galima teigti, keliavo per visas „Vyrai be moterų“ istorijas. Haruki Murakami puikiai pabaigia ir įprasmina novelių rinkinį šiais žodžiais: „Tapti vyrais be moterų yra paprastas dalykas. Užtenka tik stipriai mylėti vieną moterį, o paskui tai moteriai kažkur iškeliauti. Ir mes nieko negalime padaryti.”
Haruki Murakami – japonų kilmės rašytojas, gimęs 1949 metais sausio 12 dieną. Kilęs iš Kijoto, tačiau šiuo metu apsistojęs Tokijuje. Daugelio teigimu, H. Murakami yra kotraversiškas ir provakarietiškas. Gimtoji šalis rašytoją kritikuoja, dėl specifinio tautinio stiliaus išsižadėjimo, o kai kurios vakarietiškos tautos įtarinėja ir jo kūrybą laiko pataikavimu. Tačiau nepaisant to, niekas negali paneigti, jog Haruki Murakami – vienas didingiausių dar gyvų rašytojų, kurio knygos ko ne visuomet puikuojasi bestselerių sąrašuose.