Mokslininkė, pirmoji profesionali Lietuvos egiptologė. Pati išmoko skaityti Egipto hieroglifus, išvertė kelioliką raštų, kurie saugomi Mykolo Žilinsko galerijoje Kaune. Svarbias senovės Egipto vertybes pirko už asmenines lėšas, todėl Lietuvoje pati kuravo ir globojo savo ekspoziciją, kurią vadino „Egipto skyriumi“. Jos nuopelnas, kad Egiptu susidomėjo žymus keliautojas Matas Šalčius (1890 – 1940).

Lietuvos žurnalistas, rašytojas, keliautojas, visuomenės veikėjas. Azijos studijų srityje žinomas kaip vienas iš Tarpukario keliautojų. 1929 m. lapkričio 20 d. su kitu garsiu to meto keliautoju Antanu Poška leidosi į kelionę Indijon. Keliautojai aplankė Balkanų šalis, Egiptą, Artimuosius Rytus, Iraną. Iš Teherano, palikęs sergantį A. Pošką, toliau vienas keliavo po Indiją (susitiko su Mahatma Gandžiu, R. Tagore), Pietryčių Aziją, japonų užkariautą Kiniją, Filipinus. Grįžęs į Lietuvą 1933 m., keliautojas rengė paskaitas, išleido 6 knygų seriją „Svečiuose pas 40 tautų“. Savo knygų serijoje Matas Šalčius pasakoja, lyg kelionėje būtų keliavęs vienas. Serija perleista kaip viena knyga 1989 m.

Semitologas, žydų literatūros istorikas, VDU docentas, VU profesorius, hebrajų kalbos ir literatūros hebrajų kalba tyrinėtojas. Gyvendamas Kaune tyrinėjo žydų literatūrą, žydų–lietuvių literatūrinius ryšius, vadovavo Lietuvos universiteto (dab. VDU) Semitologijos katedrai. Lietuvos universitete N. Šapira skaitė keletą semitologijos kursų (arabų, sirų, aramėjų kalbas, lyginamąją semitų kalbų gramatiką, Koraną ir kt.), jo vadovaujama katedra rengė mokytojus žydų mokykloms.

N. Šapira aktyviai dalyvavo „Lietuvių ir žydų kultūrinio bendradrabiavimo draugijos“ veikloje (draugija veikė 1928–1937 m., pirmininkas M. Biržiška), priklausė bendrųjų sionistų Lietuvoje „Hacionim haklaliim beLita“ organizacijai (Kauno skyrius), kuri rūpinosi žydų gyvenimo diasporoje gerinimu, legalia bei nuosaikia jų emigracija į Palestiną. N. Šapira buvo daugelio Plačiau

Lietuvių keliautojas, TV laidų ir renginių vedėjas, žurnalistas, prodiuseris. Yra baigęs žurnalistikos studijas Vilniaus universitete. Dirbo laidų vedėju radijo stotyse „M-1“, „Lietus“, taip pat 2013 – 2016 m vedė TV šou „X Faktorius“. Dalyvavo daugelyje ekspedicijų, į jas yra įskaitomos Azijos šalys, Europos šalys, Šiaurės Amerikos šalys , Pietų Amerikos šalys, Australija.  Savo gausias ekspedicijų patirtis aprašę knygose. Prodiusavo ir režisavo dokumentinį filmą „Mulai“ (2018 m.). Vaidino filme „Šventa karvė“ (2014 m.).

Viena pirmųjų profesionalių Lietuvos japonologių. Sankt Peterburgo universitete įgijusi japonų filologijos specialybę 1992 m. pradėjo dėstyti japonų kalbą Vilniaus universiteto Orientalistikos centre, šiuo metu yra centro docentė. Pagrindiniai moksliniai interesai koncentruojasi ties klasikine kinų ir japonų literatūra, kalbotyra, kalbų dėstymu, literatūros vertimais. Ypatingai domisi Kinijos kultūrinėmis įtakomis japonų literatūrai, japonų ir okeanijos mitologija. 2002 m. išleido pirmąjį japonų-lietuvių kalbų hieroglifų žodyną, 2011 m. – knygą Intertekstualumas klasikinėje Japonų literatūroje. Atliko įvairių tekstų iš japonų, senosios kinų ir klasikinės japonų kalbų vertimus.

Plačiau

Lietuvių multimedijos žurnalistė, fotografė, profesionali nardytoja, rašytoja, operatorė, dėstytoja bei keliautoja. Berta yra žinoma kaip fotografė-keliautoja, apkeliavus daugybę šalių ir parodžius jas iš meniškos kultūrinės pusės savo fotografijose. Jos darbais puikuojasi Taivanas, Kinija, Indija, Didžioji Britanija, Prancūzija ir JAV. Ji taip pat pirmoji lietuvė, kurios fotografijos buvo publikuotos populiariajame žurnale „National Geographic“.

Berta skina laurus įvairiausiuose fotografijos konkursuose skirtingose pasaulio šalyse. Jos darbai prizines vietas užėmė Rusijoje, Britanijoje, Čekijos respublikoje, JAE, Italijoje, Kinijoje ir Lietuvoje.

Gydytojas, keliautojas, orientalistas, istorikas, archeologas. Daug keliavo po Artimuosius Rytus, Afriką bei Aziją. Lankėsi Ceilone (dab. Šri Lanka), Javoje. Nemažai laiko praleido Indijoje ir Egipte. Remdamasis savo kelionių išgyvenimais, I. Žiogelis parašė knygas „Senovės Egipto istorija“, „Istorinė kelionė po Abisiniją“ ir kt. Daugumą straipsnių, knygų rašė lenkų, prancūzų ir anglų kalbomis. Yra sudaręs nedidelį lenkų–arabų kalbų žodynėlį.

Knygos „Senovės Egipto istorija“ pagrindas – Egipto faraonų dinastijų eigos istorija. I. Žiogelis aprašo būdingiausius valdovų, visuomenės santvarkos bruožus, svarbiausius įvykius, pasiekimus, vietos papročius. Taip pat dėmesio skiriama Egipto gamtai, gyvūnijai. Rašydamas knygą I. Žiogelis rėmėsi ne tik savo kelionių įspūdžiais, ilgametėmis egiptologijos studijomis, bet ir kitų garsių Plačiau

VDU Azijos studijų centro vadovas, Kultūrų studijų katedros dėstytojas. Pagrindiniai moksliniai interesai koncentruojasi ties pokarinės Japonijos socialiniais procesais, politika ir tarptautiniais santykiais. Didžiausią dėmesį skiria Japonijos viešosios diplomatijos raidos, Japonijos įvaizdžio konstravimo, etninės tapatybės konstravimo klausimams.

2016 m. sudarė pirmąjį japonų-lietuvių kalbų žodyną, 2011 m. apgynė disertaciją Japonijos viešosios diplomatijos tematika, kelių populiarių knygų apie Rytų Azijos šalis autorius. Dėstė bei atliko tyrimus Lietuvos, Japonijos, Austrijos, Suomijos, Taivano, Pietų Korėjos universitetuose Plačiau