Japonologas, etnografas, tremtinys, lietuvių etninės kultūros populiarintojas, vienas žinomiausių ainų tyrinėtojų. Garsėjo humanizmu, tolerancija ir meile visų skirtingų kultūrų ir tautybių atstovams. Pirmasis sudarė ainų, orokų ir nivchių kalbų žodynus, aprašė jų kultūrą.

Studijuodamas Sankt Peterburge dalyvavo organizacijos „Narodnaja volia“ (Tautos valia), ketinusios nužudyti carą Aleksandrą III, veikloje, pats gerai nesuprasdamas jų tikrųjų ketinumų ir planų rimtumo. Už šią veiklą buvo išsiųstas 15 metų katorgos į Sachaliną. (daugiau…)

Poetė, esė autorė ir dramaturgė respublikinio jaunųjų filologų konkurso ir Prano Lemberto konkurso laureatė. 2003 m. baigė Kauno jėzuitų gimnaziją, mokėsi Kauno meninės fotografijos mokykloje. Spausdina kultūros kritikos publikacijas respublikinėje spaudoje. Buvusi „psichių avangardisčių“ muzikos grupės SUGYVULINOS LATAKAMS lyderė „Juoda Juoda”. Poetės 2012 m. debiutinė knyga „Pekino dienoraščiai“ kurioje autorė aprašo savo studijų Kinijoje įspūdžius sulaukė didžiulės sekmės Lietuvoje. Ji 2012 m. buvo įtraukta į metų knygos nominantų sąrašą (suaugusiųjų kategorijoje) ir  į Lietuvos kūrybiškiausių metų knygų dvyliktuką.

Kūryba yra išversta į anglų, vokiečių, prancūzų, latvių, rusų ir kinų kalbas, spektaklis rodytas įvairiuose tarptautiniuose teatro ir muzikos festivaliuose Prancūzijoje, Vokietijoje, Niujorke, Šanchajuje, Rygoje, Maskvoje.

Agnė Budriūnaitė (1973 – 2015) –  Vytauto Didžiojo filosofijos katedros docentė, filosofijos mokslų daktarė. Ne vienos monografijos ir daugybės mokslinių straipsnių autorė. Taip pat ši moteris buvo tarpdisciplininių konferencijų organizatorė ir  mokslinių projektų iniciatorė. Nuo 2005 m. dėstė Vytauto Didžiojo universiteto filosofijos katedroje ir dirbo VDU Azijos studijų centro vyresniąja mokslo darbuotoja. A. Budriūnaitės tyrimų skritys buvo  Rytų (ypač daoizmo) filosofija, religijos filosofija, klasikinis ir modernusis misticizmas, religinis sinkretizmas, komparatyvizmas.

Lietuvių multimedijos žurnalistė, fotografė, profesionali nardytoja, rašytoja, operatorė, dėstytoja bei keliautoja. Berta yra žinoma kaip fotografė-keliautoja, apkeliavus daugybę šalių ir parodžius jas iš meniškos kultūrinės pusės savo fotografijose. Jos darbais puikuojasi Taivanas, Kinija, Indija, Didžioji Britanija, Prancūzija ir JAV. Ji taip pat pirmoji lietuvė, kurios fotografijos buvo publikuotos populiariajame žurnale „National Geographic“.

Berta skina laurus įvairiausiuose fotografijos konkursuose skirtingose pasaulio šalyse. Jos darbai prizines vietas užėmė Rusijoje, Britanijoje, Čekijos respublikoje, JAE, Italijoje, Kinijoje ir Lietuvoje.

Mokslo darbuotoja, buvusi M. Romerio universiteto Azijos centro vadovė. Pagrindiniai moksliniai interesai: diskurso analizė, semiotika, informacijos ir komunikacijos mokslai, Japonijos įvaizdis Europoje (Prancūzijoje ir Lietuvoje), Prancūzijos įvaizdis, mada, tarptautinė komunikacija, stereotipai, masinių informacijos priemonių studijos. Europos Japonijos studijų asociacijos (EAJS) narė (nuo 2010).

Dėstė japonų kalbą ir šiuolaikinę Japonijos kultūrą (magistro programa) Vytauto Didžiojo universitete. Taip pat dėstė japonų kalbą Vilniaus universiteto Orientalistikos centre ir Vilniaus pedagoginiame universitete.

(daugiau…)

VDU Azijos studijų centro vadovas, Kultūrų studijų katedros dėstytojas. Pagrindiniai moksliniai interesai koncentruojasi ties pokarinės Japonijos socialiniais procesais, politika ir tarptautiniais santykiais. Didžiausią dėmesį skiria Japonijos viešosios diplomatijos raidos, Japonijos įvaizdžio konstravimo, etninės tapatybės konstravimo klausimams.

2016 m. sudarė pirmąjį japonų-lietuvių kalbų žodyną, 2011 m. apgynė disertaciją Japonijos viešosios diplomatijos tematika, kelių populiarių knygų apie Rytų Azijos šalis autorius. Dėstė bei atliko tyrimus Lietuvos, Japonijos, Austrijos, Suomijos, Taivano, Pietų Korėjos universitetuose (daugiau…)

Romualdas Neimantas buvo Lietuvos Mokslininkų sąjungos tikrasis narys, kultūros istorikas, orientalistas, istorijos mokslų daktaras, parašęs daugiau nei 30 knygų apie Rytų šalis.

Pagrindinė mokslo tyrimų tema – Lietuvos ir Rytų šalių kultūrų ryšiai ir sąveikos. Apie tai įvairiuose leidiniuose paskelbė nemažai publikacijų, skaitė pranešimus mokslinėse konferencijose Lietuvoje ir kitose šalyse.

Lietuvos žurnalistas, rašytojas, keliautojas, visuomenės veikėjas. Azijos studijų srityje žinomas kaip vienas iš Tarpukario keliautojų. 1929 m. lapkričio 20 d. su kitu garsiu to meto keliautoju Antanu Poška leidosi į kelionę Indijon. Keliautojai aplankė Balkanų šalis, Egiptą, Artimuosius Rytus, Iraną. Iš Teherano, palikęs sergantį A. Pošką, toliau vienas keliavo po Indiją (susitiko su Mahatma Gandžiu, R. Tagore), Pietryčių Aziją, japonų užkariautą Kiniją, Filipinus. Grįžęs į Lietuvą 1933 m., keliautojas rengė paskaitas, išleido 6 knygų seriją „Svečiuose pas 40 tautų“. Savo knygų serijoje Matas Šalčius pasakoja, lyg kelionėje būtų keliavęs vienas. Serija perleista kaip viena knyga 1989 m.

Menininkas, mokslininkas, penkioliktos LR vyriausybės Kultūros ministras (nuo 2010). Pagrindiniai moksliniai interesai koncentruojasi ties Japonijos meno istorija, grafika. Japonų meno motyvus naudoja savo kūryboje.

Lietuvos Nacionalinės Bolonijos proceso grupės narys (pirmininkas 2004-2008), Europos japonologų asociacijos (EAJS) narys, Lietuvos dailininkų sąjungos narys, Lietuvos filosofų draugijos narys, žurnalo Acta Orientalia Vilnensia redkolegijos narys.

(daugiau…)

Viena pirmųjų profesionalių Lietuvos japonologių. Sankt Peterburgo universitete įgijusi japonų filologijos specialybę 1992 m. pradėjo dėstyti japonų kalbą Vilniaus universiteto Orientalistikos centre, šiuo metu yra centro docentė. Pagrindiniai moksliniai interesai koncentruojasi ties klasikine kinų ir japonų literatūra, kalbotyra, kalbų dėstymu, literatūros vertimais. Ypatingai domisi Kinijos kultūrinėmis įtakomis japonų literatūrai, japonų ir okeanijos mitologija. 2002 m. išleido pirmąjį japonų-lietuvių kalbų hieroglifų žodyną, 2011 m. – knygą Intertekstualumas klasikinėje Japonų literatūroje. Atliko įvairių tekstų iš japonų, senosios kinų ir klasikinės japonų kalbų vertimus.

(daugiau…)