Originalo kalba:
japonų Išversta iš: rusų
Autoriai: Akutagava, Riunoskė
Vertė: Rudokas, Vytautas
Leidimo vieta: Vilnius
Leidimo metai: 1965
Leidykla: Vaga
Šioje knygoje gvildenami filosofiniai žmonių gyvenimo apmąstymai, tuo pačiu įpinant Japonijos buities epizodus, žmonių bendravimo santykius. Novelės trumpos, tai susiję su ilgaamžėmis Japonijos žodinės kūrybos ištakomis. Akutagavos rašymo laikotarpiu, japonų literatūroje tuo pačiu metu vyravo natūralizmas. Visa tai atsispindėjo kūrybinėje dalyje. Jo darbai užima tikrai svarią vietą japonų literatūroje: po mirties triskart išleisti pilni darbų raštai, įsteigta Akutagavos vardo literatūrinė premija, kuri kasmet yra skiriama jaunam rašytojui… Visa tai liudija, kaip didžiai yra vertinamas Akutagavos vardas naujosios japonų literatūros kultūros istorijoje. Nemaža novelių yra japonų tikėjimo tematikomis.
Pats žodis ‚‚rasiomonas’’ reiškia vartus, kurie saugojo Japonijos sostines tam tikrais laikotarpiais. Net iki šių dienų galima rasti šiuos istorinių paminklų griuvėsius, kurie žymi sostinėje vykusias kovas dėl sosto ir galios. Laikui bėgant vartai tapo nykia ir niūria vieta. Joje slėpdavosi įtartinos reputacijos žmonės, buvo metami kūdikių ir žmonių lavonai. Štai tokią pavojingą erdvę rašytojas prikėlė savo knygos pirmojoje novelėje, kuri atspinti to meto RASIOMONO gyvenimo stilių. Garsusis japonų režisierius Akira Kurosava yra pastatęs filmą tuo pačiu pavadinimu kaip ir šis Akutagavos novelių rinkinys ‘‘Rashomon’’. Tačiau siužeto linija siekia tik porą knygoje minėtų novelių. Filmas yra paremtas kita Akutagavos novele.
Riunoskė Akutagava (Japonijoje įprasta pirmiau rašyti pavardę, o tik paskui vardą)/Akutagawa Ryūnosuke– vienas iš įžymausių Japonijos novelistų, gimęs 1892m. Apie ankstyvąjį rašytojo gyvenimą nėra išlikę platesnių žinių. Žinoma tik tiek, kad motina iškart po gimdymo išprotėjusi, o novelistą auklėjo motinos dėdė, jį įsūnijęs/davęs savo pavardę. Ji buvo kilusi iš kilmingos Akutagavų giminės, kuri tausojusi ir gerbusi senosios japonų kultūros tradicijas. Seniau šioje giminėje būta garsių mokslininkų bei rašytojų. 1916 m. rašytojas pabaigęs Tokijo universiteto filologijos fakultetą ėmė dėstyti anglų kalbą jūreivystės mokykloje. Akutagavos kūrybai būdingas ironiškas pasakotojo tonas, švelnus humoras. Novelistas norėjo pabėgti nuo jį supusios kraupios tikrovės. Kad ir kaip bebūtų, visuomet tikėjo pačiu žmogumi ir jo geraisiais pradais. Dėl tokių priežasčių gilinosi į vidinį žmogaus pasaulį, ieškojo tyrumo idealų. Jau studijų laikotarpiu turėjo pirmuosius savo atspausdintus darbus, kurie susilaukė visuotinio pripažinimo. Novelistas nusižudė 1927 m. liepos 14 d. išgėręs mirtiną dozę vaistų. Iki šių dienų mirties priežastis liko nežinoma. Viena iš prielaidų: netekęs vilties, kad jo idealai kada nors įsikūnys, Akutagava savo gyvenimą baigė tragiškai. Jį būtų galima vadinti geriausiu japonų siužeto novelistu.