Originalo kalba:
japonų Išversta iš: anglų
Autoriai: Murakami, Haruki
Vertė: Nauronaitė, Jūratė
ISBN: 9955-584-82-3
Leidimo vieta: Vilnius
Leidimo metai: 2005
Leidykla: "Baltos lankos"
„Norvegų giria“ – tai tokia knyga, kurią skaitė bene kiekvienas japonas, tačiau Vakaruose ši knyga taip pat sulaukė neeilinio populiarumo. „Norvegų girią“ būtų galima apibūdinti kaip istoriją apie meilę, savojo Aš atradimą, gyvenimą ir mirtį. Pagrindinis kūrinio veikėjas – Toru Vatanabė, jaunas vaikinas, studijuojantis Tokijuje. Išvykęs iš savo gimtojo miestelio jis ten palieka ne tik šeimą, merginą, bet ir skaudžius prisiminimus apie geriausio draugo Kidzukio pasitraukimą iš gyvenimo. Tai nebus vienintelė mirtis šioje knygoje: savižudybę pasirinks ir pirmoji Toru meilė – Naoko. Savižudybė japonų kultūroje suvokiama visiškai kitaip nei europietiškoje: tai būdas ir galimybė išvengti gėdos ir nelaimės. Tikriausiai būtent dėl šios priežasties mirtį, o ne gyvenimą pasirenka dar mažiausiai trys šios knygos veikėjai.
Tačiau ši knyga nėra tik mirčių chronologija. Toru pasirenka gyvenimą : pagrindinė to priežastis – meilė ir troškimas patirti gyvenimo teikiamus malonumus. Didžiulę įtaką šiam sprendimui turi Midori. Tai jauna, žavi, įdomi asmenybė. Nors savo gyvenime ji patyrė daugybę netekčių ir skausmo, ji visgi nori gyventi ir būti laiminga. Likimo išbandymai suartina šiuos du jaunus žmones. Toru, norėdamas pradėti viską iš naujo, privalo pamiršti praeitį. Deja, skaudūs prisiminimai ir pirmoji meilė Naoko trukdo Toru judėti toliau. Tačiau viskas pasikeičia, kai Toru sužino apie Naoko mirtį. Tą akimirką jis privalo rinktis tarp ateities ir praeities. Ši knyga nukelia į 7-ojo dešimtmečio Japoniją, suteikia galimybę pažvelgti į jauno žmogaus gyvenimą, jo potyrius ir mintis apie gyvenimą ir mirtį.
Haruki Murakami – vienas žinomiausių rašytojų ne tik Japonijoje, bet ir visame pasaulyje. Kiekviena nauja šio autoriaus knyga sulaukia išskirtinio skaitytojų dėmesio. „Norvegų giria“ iš kitų šio autoriaus kūrinių išsiskiria istorijos paprastumu, vientisumu. Pagrindinis dėmesys sutelkiamas ne į pasąmonę ar antgamtinius reiškinius, bet į jauno žmogaus tapimą suaugusiu.