Vadovas: Prof. (HP) dr. Audrius Beinorius
Modernių tapatybių konstravimo klausimas Artimuosiuose Rytuose aktualus tapo 20 a. pradžioje, kuomet intelektualai pradėjo klasikinės sistemos transformaciją į modernistinę siekdami suformuoti modernią visuomenę naujojoje valstybėje. Vienas iš kelių formuojant valstybinę tapatybę buvo susitelkimas į įvairias vietos tradicijas, remiantis ikiislaminiu paveldu, tačiau 20 a. viduryje arabiškai kalbančių šalių diskurse atsiradusi sąvoka „shu‘ubiyya“ kritikavo šios krypties atstovus. Todėl darbe analizuojami sąvokos „shu‘ubiyya“ naudojimo motyvai teigiant, kad ši panarabistinio diskurso sąvoka su šios ideologijos žlugimu išnyko iš vartojimo šiuolaikinių judėjimų apibrėžimui. Žlugui panarabizmui, Artimųjų Rytų šalyse įsitvirtina „wataniyya“ tipo identiteto paradigma, kuri, apibrėždama patriotizmą ir lojalumą vienai arabų valstybei, savyje paraleliai integruoja tiek vietinius, tiek ir arabiškus motyvus.