Azijos studijos Lietuvoje
Rikiavimas pagal:

Mamahuhu. Šešeri metai Kinijoje

Autorius: Aukštakalnytė-Hansen, Eglė

Eglė Aukštakalnytė-Hansen, knygos „Mama Afrika“ autorė, iš Kenijos turėjusi persikraustyti į Šanchajų, savo potyrius išdėstė knygoje „Mamahuhu. Šešeri metai Kinijoje“.  Knygos autorė Eglė Aukštakalnytė-Hansen stengiasi pažvelgti į, rodos, neaprėpiamą (tiek užimamu geografiniu plotu, tiek ir kultūros prasme) Kiniją kaip į milžinišką koliažą, kurio kiekviena detalė – savita, įspūdinga ir verta dėmesio.

Pirmiausia, skaitytoją nustebina ir sukelia intrigą neįprastas knygos pavadinimas „Mamahuhu“. Šio lingvistinio kryžiažodžio prasmę knygoje aiškina autorė, tačiau kiekvienas skaitytojas, perskaitęs knygą, pavadinimą gali interpretuoti savaip. Taip pat gausu fotografijų, užfiksuotų pačios rašytojos, iš pačių įvairiausių Kinijos regionų. Plačiau

Nuo Nemuno iki Fudzijamos: iš Lietuvos-Japonijos kultūros ryšių istorijos

Autorius: Neimantas, Romualdas

Šioje knygoje autorius, Romualdas Neimantas, mus supažindina su Lietuvos– Japonijos kultūros ryšių istorija, pateikdamas gausius bibliografijos šaltinius.  Tai pirmasis originalus bandymas supažindinti su Lietuvos–Japonijos kultūros ryšių istorijos faktais. Didelę įtaką bendradarbiavimui ir komunikavimui turėjo ilgą laiką trukusi Japonijos izoliacija nuo kitų šalių bei ,,geležinė uždanga”, skyrusi Lietuvą ne tik nuo Vakarų, bet ir nuo Rytų. Apžvelgiamas laikotarpis, kada prasidėjo ir sustiprėjo  tarpusavio ryšys, kontaktas. Plačiau

Nuo Baltijos iki Bengalijos: Indijos palmių paunksnėje

Autorius: Poška, Antanas

Šioje priešpaskutinėje Antano Poškos knygoje iš serijos „Nuo Baltijos iki Bengalijos“, galime pažinti tuometinę Indiją ir jos kultūra, būtent dėl to ši dalis ir vadinasi: „Indijos palmių paunksmėje“. Knygoje aprašoma paties A. Poškos įvairūs prisiminimai, iš jo kelionės į Indiją. Veiksmas, prasideda tuomet, kai autorius, pasveikęs po pusės metų trukusios ligos atvyksta į Bombėjų. Tuo metu kolonizuotą britų. Rašytojas, mokėjęs esperanto kalbą, šioje šalyje, prasiskina kelią gelbstint vietos esperantininkams, kurie padeda jam įsitvirtinti. Čia Antanas Poška, susipažįsta su įtakingais profesoriais, bei lingvistais. Taigi  netrukus  autorius, atvykęs mokytis į Indiją antropologijos, pats netikėtai tampa dėstytoju, bei tyrinėtoju. Plačiau

Pekino dienoraščiai

Autorius: Grainytė, Vaiva

Poetė, prozos miniatiūrų ir esė autorė Vaiva Grainytė, kaip ir daugelis studentų, patyrė, ką reiškia mokytis svetur. Pasirinkusi Pekino Centrinę dramos akademiją, rašytoja tikėjosi šalia kalbos studijų susipažinti su vietiniais scenos menais, daugiau sužinoti apie Azijos teatrą. Į Kiniją V. Grainytė išvyksta visiškai nemokėdama kinų kalbos ir tai priima kaip gyvenimo iššūkį. Netikėtumus, Lietuvai tolimų kultūrų žmones, sausakimšus miestus bei erzinančius … Plačiau

Vietnamas. Singapūras. Balio sala: magiškoji Pietryčių Azija

Autorius: Domkuvienė, Violeta

Ši knyga skaitytojams, suteikia puikias galimybes pasinerti į įspūdingas ir vaizdingas  keliones po tris magiškas Pietryčių Azijos šalis. Autorė vaizdžiai bei  įtraukiančiai aprašo savo tris aplankytas kelionių šalis, tai yra: Vietnamą, Singapūrą bei Balio salą. Knygos autorė trumpai papasakoja lankomų šalių istoriją, papročius, tradicijas, kurios gali lengvai šokiruoti skaitytoją, taip pat aprašo savo asmeninius nuotykius aplankytose šalyse, kurie ir linksmi, o kai kurie tikrai sukels ilgai dar nemalonius prisiminimus. O labiausiai skaitytojų akį, tikriausiai, patraukia nuostabaus grožio fotografijos, kurios tiesiog hipnotizuoja akimirksniu. Plačiau

Ligi Lietuvos 10 000 kilometrų

Autorius: Venclova, Tomas

Iš kelionių dienoraščių sudaryta knyga, leidžia skaitytojams pajausti autoriaus akimis tolimąsias Azijos šalis, tokias kaip Japoniją, Korėją ar Kiniją ir Tibetą. Knyga supažindiną mus su šiomis šalimis iš arčiau ir gyvybingiau. Autorius šiose šalyse aplanko tai kas jam įdomu asmeniškai, daugiausia dėmesio skirdamas kultūros paminklams ar civilizacijos aspektams. Kiekviena praleista diena šalyje yra lyg nauja, ir autorius jas išnaudoją pilnai, norėdamas apčiuopti tą šalį kuo daugiau. Nestinga ir pasitaikančių kuriozinių akimirkų į kurias patenka autorius, ar ironiškų komentarų, kartu neslėpdamas savo atradimų džiaugsmus ir sunkumus kurias jis patyria kelionėse. Plačiau

Prie Baltijos ir Japonijos Jūrų

Autorius: Kapustinskas, Povilas

Ši knyga mus nukelia ne į tokius jau ir tolimus, tačiau vis dar gerai prisimenamus, ypač vyresniųjų gyventojų, laikus, kuomet dar buvome Sovietų Sąjungos „globoje“. Čia kalbama apie 1950-1962 metų laikotarpį. Taigi autorius pasaoja savo 12 metų istoriją, kuri jį, Sičiūnų kaimo gyventoją, blaško nuo Lietuvos iki Tolimųjų Rytų.

„Prie Baltijos ir Japonijos jūrų“ – tai autobiografinė knyga. Didžiąją dalį kūrinio autorius skiria savo geologiniams darbams aprašyti. Siekęs istorijos-filologijos išsilavinimo, visgi autorių labiau viliojo gamta. Kartu su autorium keliaujam po artimus Lietuvos miestelius ir kaimus, tačiau trokšdamas didesnių iššūkių ir kelionių, jis drįsta mus supažindinti ir su tolimaisiais Sovietų Sąjungos miestais. Plačiau

Šešeri metai Saigone

Autorius: Delattre-Lefebvre-Vilimaitė, Vita

Išgirdusi pasiūlymą metus pagyventi Saigone, žurnalistė Vita Vilimaitė Lefebvre Delattre nedvejojo: ji visada norėjo sugrįžti į Aziją, nes jautė, kad ten atras savo likimą. Tik ar 2006 metų Saigonas tikrai buvo ta svajonių vieta?

Kaip ir daugelis kitų žmonių, rašusių apie savo atsiminimus, nuotykius bei įvykius Azijoje – rašytoja mums, skaitytojams, atskleidžia dvejopą pasaulį. Mums vakariečiams, išgirdus žodį Azija, į galvą norom nenorom ima lysti nusistovėjusių stereotipų vaizdai: Tadžmahalas, Didžioji Kinų siena, keistos virtuvės ir pan. Tačiau tai visa, ką įsivaizduoja nepatyręs žmogus. O juk esama ir kitokio, gilesnio pasaulio. Būtent tai akcentuojama „Šešeri metai Saigone“ knygoje.  Piešdama vakariečiui nežinomo Vietnamo vaizdus, rašytoja sieja viską su savo pačios patirtais įvykiais, jausmais, mintimis. Knygoje dažnai kalbama apie stereotipų „laužymą“ ir patvirtinimą. Tačiau bene labiausiai sužavėjęs šios knygos aspektas – rašytojos gebėjimas skaitytoją pastatyti į savo vietą, t.y. pasijusti svetimu kitoje kultūroje. Pasijusti vienišu ir per daug dėmesio susilaukusiu „baltuoju“ šviesiomis akimis. Plačiau

Aigiptas, t. I

Autorius: Rudzinskaitė-Arcimavičienė, Marija

Knyga „Aigiptas“ yra išleista 1936 metais. Ją parašė profesionaliosios egiptologijos pradininkė Lietuvoje, Vytauto Didžiojo universiteto Humanitarinių mokslų fakulteto Visuotinės istorijos katedros docentė Marija Rudzinskaitė-Arcimavičienė. Tai yra „Senovės Rytų istorijos“ pirmasis tomas. Šios knygos pagrindinis tyrimų objektas yra egiptiečiai ir asirai-babiloniečiai. Pirmame knygos skyriuje – įvade trumpai aprašoma Senovės Rytų kultūros įtaka Europos kultūrai, aptariami gana neaiškūs ir siauri Senovės Rytų istorijos šaltiniai. Taip pat pateikiama informacija apie Senovės Rytų istorijos tyrinėjimus ir jos chronologizavimą. Įvado pabaigoje naginėjami senovės Egipto raštai.

Antrame „Aigipto“ skyriuje yra aprašomos Egipto istorijos užuomazgos – nuo geografinių sąlygų ir jų įtakos gyvenimui šiame krašte iki senovės Egipto gyventojų kilmės teorijos, taip pat ir visos iki to meto turimos žinios apie patį priešistorinių laikų Egiptą. Plačiau

Dvylika Rig–Vėdo himnų

Autorius: Mironas, Ričardas

Knygoje keliaujama po indų, sanskrito, vedų, indologijos ir sanskritologijos pasaulį. Ši knyga – rimtas, sistemingas, nuoseklus, gilumon žvelgiantis mokslinis darbas, parašytas neatsisakant kūrybingumo, kuris knygos skaityma paverčia malonumu. Be abejo autorius įnešė žymią duoklę į ateities amžių laimingo Žmogaus dvasinį lobyną. Prieš R. Mironą lietuviai sanskritologijos ir indologijos mokslų šakose dar beveik nieko nebuvo nuveikę. Tad butent šiuo darbu R. Mironas pasišauna praarti pirmąją vagą šiu taurių mokslo šakų dirvonuose. Darbu autorius siekia atidengti lietuviškai skaitantiems bent mažytį žavingo vedų laikotarpio paveikslo kampelį

Dėmesį patraukia ir pačios knygos skaitymą paverčia malonumu knygos turinio išdėstimas. Autorius palaipsniui supažindina skaitytoją su visais terminais, Indo-iraniečių istorija, vedizmo raida ir tik vėliau imasi analizuoti himnus. Rigvedos interpretavimas yra sudėtingas, kai kurių jo himnų suvokimas tegali būti apytikris. Dėl to versdamas himnus R. Mironas laikosi kuo didžiausio tikslumo, norėdamas neaptemdyti jau ir be to mums tamsios žilos indų senovės dainiaus minties. Plačiau

Projekto iniciatoriai: Japan foundation VDU
Top