Originalo kalba:
anglų Išversta iš: anglų
Autoriai: Otsuka, Julie
Vertė: Ferdmanaitė, Emilija
ISBN: 978-5-415-02326-4
Leidimo vieta: Vilnius
Leidimo metai: 2013
Leidykla: Vaga
„Buda palėpėje“ – Amerikoje gyvenančios japonų kilmės Julie Otsuka kūrinys, pasirodęs 2011 metais. Tai antroji autorės parašyta knyga, kurioje skaitytojas yra supažindinamas su po karo į užsienį pasitraukusių japonų istorijomis. „Fotografijų nuotakų“ gyvenimas yra aprašomas būtent šioje knygoje. Tai XX amžiaus pradžioje egzistavusi vedybų sistema, kai pasitraukę iš Japonijos į Ameriką vyrai, renkasi sau žmoną iš gimtosios šalies. Jaunas merginas tėvai parduoda ar atiduoda manydami, jog ištekėjusios už turtingo ir gražaus vyro, pristatyto tik iš nuotraukos, jos gyvens geresnį gyvenimą nei Japonijoje.
Aštuonių skyrių romanas yra išskirtinis ne tik tema, bet ir savitais bruožais. Knygoje laikas išreiškiamas ne per veikėjų amžių, o per besikeičiančias imigrantų gyvenimo aplinkybes. Su kiekvienu knygos skyriumi išgyvenama vis nauja moterų patirtis, tačiau jaučiame, jog jų gyvenimas yra tarsi labirintas, iš kurio negalima ištrūkti. Gyvenimo karuselė sukasi nuo laivo plaukiančio į Ameriką link fermos ar parduotuvės, kuriose moterys yra išnaudojamos dirbti. Nuo vaikų gimimo iki jų tapimo suaugusiais, kurie laikui bėgant vis labiau pamiršta savo šaknis. Nuo ištvirkavimu apakusių sutuoktinių ir darbdavių link naujo gyvenimo kūrimo susitapatinant su amerikiečių kultūra. Romanas užbaigiamas Perl Harboro rytu, kai japonai masiškai iškeldinami, išvejami iš savo naujųjų namų ir galiausi tampa visų užmiršti. Julie Otsuka pasirinkdama gausybės įvykių raidą leidžia pajausti tų laikų istorines aplinkybes bei išgyventi jausmus, kuriuos patyrė knygos veikėjos.
Išskirtinis šios knygos bruožas, kuris leidžia pajusti tolimąsias rytų idėjas, yra pasakotojas, pasakojantis visų vardu – „mes“. Tai visame romane jaučiamas kolektyvinės bendruomenės aukštinimas, kuris yra japoniškosios kultūros žymuo, pasireiškiantis nuolankiu savo lemties priėmimu, tylumu, paklusnumu. Romane moterys net nebando priešintis,bėgti, nes laiko tai nepagarba tėvų išmokytiems gyvenimo principams. Todėl kenčia badą, išnaudojimą, skausmą, pažeminimą. Julie Otsuka puikiai atskleidžia sunkią migranto dalią svetimoje šalyje, visą tai pabrėždama moterų istorijose, kurias pasakoja bendru „mes“ vardu, neišskirdama pagrindinių veikėjų.
Be viso to, autorė pasirinko viską pasakoti vardinant. Tai lemia pastovų romano ritmą ir emocijų kaitą, kai nuo skaidrios nuotaikos palaipsniui artėjama prie slogios. Tai ryškiai matome ištraukoje: „Pagimdėme Tamežį, kuris atrodė visai kaip mūsų brolis, ir nudžiugusios žvelgėme į jo veidelį. […] Pagimdėme, bet mergytė mirė dar įsčiose, ir mes ją nuogą palaidojome laukuose, prie upokšnio, tačiau nuo to laiko tiek kartų persikraustėme, kad jau nebepamename, kur ji“. Pasirinkus tokį kontrastingą pasakojimo būdą, autorė vieningai sutalpina daugybe skirtingų moterų likimų, pačias įvairiausios patirtis ir istorijos. Tai parodo, jog net pačios asmeniškiausios patirtis buvo išgyventos bendrai.
Romaną „Buda palėpėje“ Julie Otsuka įkvėpė japonų imigrantų, atvykusių į Ameriką XX a. pradžioje, gyvenimo istorijos. Rašydama kūrinį autorė rėmėsi daugybe istorinių šaltinių. Autorės tėvai įtakojo ją domėtis bei rašyti apie savo šaknis. Todėl ne veltui šis romanas pelnė American Historical Fiction ir PEN Faulknerio apdovanojimus bei buvo išrinktas Metų The Bostone Globe geriausia knyga.