Autorius: Kinderis, Dainius

Knygą apie vieną iš Pietryčių Azijos šalių, išsidėsčiusią per 7107 salas – Filipinus – autorius pradeda žodžiais: „Ar galima mylėti svetimą šalį? Nutolusią tūkstančius mylių, šimtus kultūrų, dešimtis valandų skrydžio lėktuvu. Plytinčią už daugybės laiko juostų, kalnų grandinių, bekraščių vandenynų.“  Ši knyga – tai Dainiaus Kinderio kelionių dienoraštis, kuriame autorius pasakoja apie Filipinus, kaip apie šalį, kurioje gyvendamas jis subrendo kaip keliautojas. Praleidęs Filipinuose šimtus dienų, autorius skaitytojus trumpai supažindina su šalies istorija, kalba apie Lietuvos ir Filipinų ryšius bei šioje srityje nusipelniusius žmones. Knygoje aprašoma pavojinga kelionė keltu, kurios metu aplankomos separatistų buveinės ir Badjao genties čiabuviai. Tęsiant pavojaus temą, autorius papasakoja apie pavojingą kelionę į aukščiausią šalies viršūnę – Apo kalną. Plačiau

Autorius: Neimantas, Romualdas

Dr. Romualdo Neimanto knyga „Gyvenimas ant ugnikalnio“ leidžia keliauti laiku po Tekančios Saulės šalį. Šioje knygoje pateikiami publicistiniai pasakojimai apie senąją ir šiuolaikinę (iš rašytojo perspektyvos) Japoniją. Modernumo suvokimas ir pati Japonija gali būti šiek tiek pakitusi, suvokiant  tai, kad nuo knygos išleidimo prabėgo daugiau nei 30 metų, o Japonija tapo viena moderniausių valstybių pasaulyje, tačiau žvelgti į šią šalį iš įvairių perspektyvų – dar vertingiau. Autoriaus pasakojamos istorijos  yra ne tik jo įspūdžiai  iš pirmosios kelionės į Japoniją, bet taip pat jos metu rinktos vietinių gyventojų istorijos, kurios leidžia skaitytojui dar ,,artimiau“ prisiliesti prie, atrodo, taip nutolusios ir mitais apipintos Japonijos. Plačiau

Autorius: Štaraitė, Gabrielė

Knygoje keliaujama po keturias stebuklų bei paradoksų kupinas Azijos šalis – Birmą, Indiją, Indoneziją ir Vietnamą. Knygoje pasakojama apie kiekvieną iš šių šalių, jos tradicijas, kultūrą, istoriją ir žmones. Knygoje vaizdžiai nupasakojami aplankyti miestai, kaimai, šventyklos ir architektūriniai stebuklai. Gvildenamos įvairios temos, pasakojami linksmi, smagūs, o kartais ir nemalonūs nutikimai. Autorė labai puikiai pateikia kiekvieną iš šalių, pataria ką pamatyti, ko reikėtų vengti ir kaip artimiau susipažinti su šiomis nepaprastomis kultūromis. Kiekvienos G. Štaraitės aplankytos šalies paveikslas piešiamas išryškinant ir kelis svarbiausius valstybės raidos etapus. Pasakojama apie pačią šalį, trumpą jos istoriją, miestų pavadinimų kaitą, taip pat autorė mini statistinius duomenis ir mitus. Paskaičius šią knygą, lengvai susipažinsite su kiekviena iš valstybių artimiau, galėdami nesunkiai įžvelgti kiekvienos iš jų skirtumus. Plačiau

Autorius: Neimantas, Romualdas

Šioje knygoje autorius, Romualdas Neimantas, mus supažindina su Lietuvos– Japonijos kultūros ryšių istorija, pateikdamas gausius bibliografijos šaltinius.  Tai pirmasis originalus bandymas supažindinti su Lietuvos–Japonijos kultūros ryšių istorijos faktais. Didelę įtaką bendradarbiavimui ir komunikavimui turėjo ilgą laiką trukusi Japonijos izoliacija nuo kitų šalių bei ,,geležinė uždanga”, skyrusi Lietuvą ne tik nuo Vakarų, bet ir nuo Rytų. Apžvelgiamas laikotarpis, kada prasidėjo ir sustiprėjo  tarpusavio ryšys, kontaktas. Plačiau

Autorius: Poška, Antanas

Šioje priešpaskutinėje Antano Poškos knygoje iš serijos „Nuo Baltijos iki Bengalijos“, galime pažinti tuometinę Indiją ir jos kultūra, būtent dėl to ši dalis ir vadinasi: „Indijos palmių paunksmėje“. Knygoje aprašoma paties A. Poškos įvairūs prisiminimai, iš jo kelionės į Indiją. Veiksmas, prasideda tuomet, kai autorius, pasveikęs po pusės metų trukusios ligos atvyksta į Bombėjų. Tuo metu kolonizuotą britų. Rašytojas, mokėjęs esperanto kalbą, šioje šalyje, prasiskina kelią gelbstint vietos esperantininkams, kurie padeda jam įsitvirtinti. Čia Antanas Poška, susipažįsta su įtakingais profesoriais, bei lingvistais. Taigi  netrukus  autorius, atvykęs mokytis į Indiją antropologijos, pats netikėtai tampa dėstytoju, bei tyrinėtoju. Plačiau

Autorius: Venclova, Tomas

Iš kelionių dienoraščių sudaryta knyga, leidžia skaitytojams pajausti autoriaus akimis tolimąsias Azijos šalis, tokias kaip Japoniją, Korėją ar Kiniją ir Tibetą. Knyga supažindiną mus su šiomis šalimis iš arčiau ir gyvybingiau. Autorius šiose šalyse aplanko tai kas jam įdomu asmeniškai, daugiausia dėmesio skirdamas kultūros paminklams ar civilizacijos aspektams. Kiekviena praleista diena šalyje yra lyg nauja, ir autorius jas išnaudoją pilnai, norėdamas apčiuopti tą šalį kuo daugiau. Nestinga ir pasitaikančių kuriozinių akimirkų į kurias patenka autorius, ar ironiškų komentarų, kartu neslėpdamas savo atradimų džiaugsmus ir sunkumus kurias jis patyria kelionėse. Plačiau

Autorius: Rudzinskaitė-Arcimavičienė, Marija

Knygoje “Vardo reikšmė senovės Egipte” autorė pirmiausia palygina žodžio galią, kaip ji buvo suprantama ir kokią reikšmę turėjo Rytų ir Vakarų pasaulyje. Toliau rašytoja koncentruodamasi į Senovės Egiptą aprašo, kokią reikšmę vardai turėjo egiptiečiams. Knygoje remiamasi Senovės Egipto legendomis apie Egipto dievus ir deives, Mirusiųjų knyga bei istoriniais palikimo paveldais (piramidės, kapavietės, mumijos). Knygoje plačiai paaiškinamas egiptiečių suvokimas apie vardą ir jo reikšme, daug dėmesio skiriama ir pomirtiniui gyvenimui. Aprašoma kaip egiptiečiai ruošdavo mirusįjį į pomirtinį gyvenimą, kodėl vardas net ir mirus žmogui išlikdavo be galo svarbus. Plačiau

Autorius: Rudzinskaitė-Arcimavičienė, Marija

„Tut-Anch-Amono kapas ir Tebų paminklai“ – tai trečioji „Senovės Rytų“ serijos knyga, kurioje knygos autorė, profesionaliosios egiptologijos pradininkė Lietuvoje, Marija Rudzinskaitė-Arcimavičienė, vaizdžiai ir poetiškai aprašo įspūdžius, patirtus antrosios savo ekspedicijos į Egiptą (1924m.) metu.

Knyga suskirstyta į dvi dalis. Pirmoje knygos dalyje detaliai aprašomas Tut-Anch-Amono,  dvyliktojo aštuonioliktosios Egipto dinastijos faraono, valdžiusio 1332-1322 m. pr. m. e.,  kapo atradimas, cituojami įdomiausi jo atradėjų ir tyrėjų (anglų  archeologų-egiptologų, Džordžo Karnarvono, Hovardo Karterio) pastebėjimai,  trumpai aptariama  kasinėjimų Karalių Slėnyje istorija. Antroje dalyje – M. Rudzinskaitė-Arcimavičienė dienoraščio forma aprašo savo kelionę į Tut-Anch-Amono kapą, bei Tebų (Luksoro) paminklus: molinių namelių felachų kaimelį, faraonės Hatšepsut šventovės griuvėsius, Luksoro šventovę, Karnako griuvėsius. Plačiau

Autorius: Kapustinskas, Povilas

Ši knyga mus nukelia ne į tokius jau ir tolimus, tačiau vis dar gerai prisimenamus, ypač vyresniųjų gyventojų, laikus, kuomet dar buvome Sovietų Sąjungos „globoje“. Čia kalbama apie 1950-1962 metų laikotarpį. Taigi autorius pasaoja savo 12 metų istoriją, kuri jį, Sičiūnų kaimo gyventoją, blaško nuo Lietuvos iki Tolimųjų Rytų.

„Prie Baltijos ir Japonijos jūrų“ – tai autobiografinė knyga. Didžiąją dalį kūrinio autorius skiria savo geologiniams darbams aprašyti. Siekęs istorijos-filologijos išsilavinimo, visgi autorių labiau viliojo gamta. Kartu su autorium keliaujam po artimus Lietuvos miestelius ir kaimus, tačiau trokšdamas didesnių iššūkių ir kelionių, jis drįsta mus supažindinti ir su tolimaisiais Sovietų Sąjungos miestais. Plačiau

Autorius: Delattre-Lefebvre-Vilimaitė, Vita

Išgirdusi pasiūlymą metus pagyventi Saigone, žurnalistė Vita Vilimaitė Lefebvre Delattre nedvejojo: ji visada norėjo sugrįžti į Aziją, nes jautė, kad ten atras savo likimą. Tik ar 2006 metų Saigonas tikrai buvo ta svajonių vieta?

Kaip ir daugelis kitų žmonių, rašusių apie savo atsiminimus, nuotykius bei įvykius Azijoje – rašytoja mums, skaitytojams, atskleidžia dvejopą pasaulį. Mums vakariečiams, išgirdus žodį Azija, į galvą norom nenorom ima lysti nusistovėjusių stereotipų vaizdai: Tadžmahalas, Didžioji Kinų siena, keistos virtuvės ir pan. Tačiau tai visa, ką įsivaizduoja nepatyręs žmogus. O juk esama ir kitokio, gilesnio pasaulio. Būtent tai akcentuojama „Šešeri metai Saigone“ knygoje.  Piešdama vakariečiui nežinomo Vietnamo vaizdus, rašytoja sieja viską su savo pačios patirtais įvykiais, jausmais, mintimis. Knygoje dažnai kalbama apie stereotipų „laužymą“ ir patvirtinimą. Tačiau bene labiausiai sužavėjęs šios knygos aspektas – rašytojos gebėjimas skaitytoją pastatyti į savo vietą, t.y. pasijusti svetimu kitoje kultūroje. Pasijusti vienišu ir per daug dėmesio susilaukusiu „baltuoju“ šviesiomis akimis. Plačiau