Valdas Jaskūnas yra Orientalistikos centro indologijos docentas ir administratorius, žurnalo „Kulturologija. Komparatyvistinės studijos“ redaktorių kolegijos narys, kasmetinės tarptautinės konferencijos „Azijos studijos. Problemos ir tyrinėjimai“ organizacinio komiteto narys, „Acta Orientalia Vilnesia“ redaktorių kolegijos sekretorius, konferencijos „Rytai – Vakarai“ organizacinio komiteto narys, kultūros, filosofijos ir meno instituto Komparatyvistinių kultūros studijų skyriaus mokslo darbuotojas. Taip pat Vilniaus universiteto dėstytojas ir vertėjas, verčiantis iš rusų, anglų ir sanskrito kalbų.

Plačiau

Tikroji pavardė – Tumasonis. Steponas Kairys buvo vienas iškiliausių XX a. pirmosios pusės Lietuvos politikų, vienas iš Socialdemokratų partijos įkūrėjų, Vasario 16-osios Nepriklausomybės akto signataras. XX a. pradžioje gyvendamas Sankt Peterburge, jis labai domėjosi Japonija, kuri ką tik buvo laimėjusi Rusijos-Japonijos karą, žavėjosi tautos atstovų drąsa, gerai sutvarkyta visuomene. Daugiau nei prieš šimtmetį 1906 m. grįžęs į Lietuvą, pasivadinęs Dėdės slapyvardžiu  parašė tris pažintines knygeles apie Japoniją: „Japonija seniau ir dabar“, „Kaip japonai gyvena dabar“, „Japonų konstitucija“.

Plačiau

Lietuvos diplomatė, ambasadorė (pirmoji moteris iš Lietuvos, pradėjusi ambasadorės karjerą), karaimikos tyrėja ir saugotoja, tolerancijos ir pagarbos įvairių Lietuvoje gyvenančių tautybių žmonėms puoselėtoja, Tautybių departamento generalinė direktorė, vertėja iš azerbaidžaniečių, rusų, lenkų, kazachų, turkmėnų, uzbekų, tiurkų kalbų, buvusio Prezidento Valdo Adamkaus patarėja. Plačiau

Pedagogas, kalbininkas, vertėjas, boksininkas. Buvo atsidavęs filologijai, poliglotas. Mokėjo apie 30 kalbų. Domėjosi senosioms kalboms, mokėjo sanskritą, oriją, lotynų, senąją graikų kalbas. Taip pat mokėjo prancūzų kalbą. Indija ir jos kalbos buvo dar viena aistra, jis sugebėdavo įžiebti susidomėjimą ne vienam savo studentui plačiau domėtis sanskritu, vėliau ir hindi kalba, kurią mokėsi savarankiškai ir subūrė nedidelę grupę mokinių. Rašė įvairius Plačiau

Romualdas Neimantas buvo Lietuvos Mokslininkų sąjungos tikrasis narys, kultūros istorikas, orientalistas, istorijos mokslų daktaras, parašęs daugiau nei 30 knygų apie Rytų šalis.

Pagrindinė mokslo tyrimų tema – Lietuvos ir Rytų šalių kultūrų ryšiai ir sąveikos. Apie tai įvairiuose leidiniuose paskelbė nemažai publikacijų, skaitė pranešimus mokslinėse konferencijose Lietuvoje ir kitose šalyse.

Lietuvių keliautojas, geografas, visuomenės veikėjas, profesionaliosios geografijos Lietuvoje pradininkas. Mokslo interesais daug keliavo: pabuvojęs beveik visose Europos šalyse, apkeliavo Afriką, Š. Ameriką, taip pat Braziliją, SSRS, lankėsi Palestinoje, Izraelyje. K. Pakštas stebėjo ir analizavo Lietuvos klimatą, pradėjo sistemingus ežerų tyrimus. Jis buvo vienas aktyviausių įvairių visuomeninių organizacijų steigėjų, dalyvavo įvairiuose tarptautiniuose moksliniuose ir politiniuose kongresuose, daug rašė į lietuvišką spaudą. Taip pat K. Pakštas yra pašaipiai vertinamos “atsarginės Lietuvos” idėjos – planingai kolonizuoti Angolą (vėliau Hondūrą) – autorius.

Azijos studijoms jis svarbus kelių Artimųjų Rytų šalių aprašymais savo knygoje „Aplink Afriką“. Šioje knygoje autorius Plačiau

Japonologas, etnografas, tremtinys, lietuvių etninės kultūros populiarintojas, vienas žinomiausių ainų tyrinėtojų. Garsėjo humanizmu, tolerancija ir meile visų skirtingų kultūrų ir tautybių atstovams. Pirmasis sudarė ainų, orokų ir nivchių kalbų žodynus, aprašė jų kultūrą.

Studijuodamas Sankt Peterburge dalyvavo organizacijos „Narodnaja volia“ (Tautos valia), ketinusios nužudyti carą Aleksandrą III, veikloje, pats gerai nesuprasdamas jų tikrųjų ketinumų ir planų rimtumo. Už šią veiklą buvo išsiųstas 15 metų katorgos į Sachaliną. Plačiau

Lietuvių keliautojas, mokslininkas, antropologas, rašytojas, žurnalistas, vienas pirmųjų lietuvių esperantininkų. Lietuvos Azijos studijų istorijoje svarbus kaip vienas iš Tarpukario keliautojų, 1929-1936 m. lankęsis Afrikos ir Azijos šalyse: Egipte, Palestinoje, Sirijoje, Turkijoje, Irake, Irane, Afganistane, Indijoje. Domėjosi Indijos ir Lietuvos kultūriniais ryšiais, studijavo antropologiją Bombėjaus universitete, išmoko persų, sanskrito ir hindi kalbas. Kartu su mokslininku Aurelijumi Steinu dalyvavo antropologinėse ekspedicijose Himalajuose, Indijoje, Birmoje, Takla Makano dykumoje. Plačiau

orientalistas, istorikas, politologas, habilituotas daktaras (socialiniai mokslai, politologija), dr. (humanitariniai mokslai, istorija), Vytauto Didžiojo universiteto Politikos mokslų ir diplomatijos instituto Politologijos katedros profesorius (nuo 1998 m.), Azijos studijų centro vadovas (nuo 2001-2007 m.).

Mokslinių interesų kryptys: tarptautiniai santykiai, etniniai konfliktai, etniškumas, nacionalizmas. Ypač domėjosi Pietų Azijos regionu (Indija, Butanu, Nepalu), vėlesniuoju laikotarpiu koncentravosi ir ties etnopolitiniais procesais TSRS ir pokomunistinėje erdvėje. Tyrimų tematika išleido 12 knygų, paskelbė daugiau nei 100 mokslinių publikacijų. Dalyvavo tarptautinėse konferencijose TSRS, Indijoje, JAV, Vokietijoje, Nyderlanduose, Lietuvoje, Estijoje, Ukrainoje, Gruzijoje. Išleisti moksliniai straipsniai Rusijoje, D.Britanijoje, JAV, Indijoje, Izraelyje. Plačiau

Egdūnas Račius yra Vytauto Didžiojo universiteto Regionistikos katedros profesorius, religijotyrininkas, turintis daugelio metų mokslinės veiklos patirtį islamo ir musulmonų kultūrų studijų srityje.

E. Račiaus mokslinių interesų kryptys – Europos musulmonų bendruomenės, musulmonų revaivalistiniai sąjūdžiai, socio-politiniai procesai Vidurio Rytuose. Mokslininkas yra nuodugniai ištyrinėjęs islamą išpažįstančias valstybes, musulmonų bendruomenes Europoje, nuolat rengia tarptautinio masto mokslinius darbus, projektus šiomis temomis.

Profesorius yra pelnęs „Fulbright“ ir kitas stipendijas JAV, Suomijos, Danijos ir kitų šalių mokslo institucijose. Jis yra vienas iš mokslinio žurnalo \“Journal of Muslims in Europe\“ bei metraščio \“Yearbook of Muslims in Europe\“ redaktorių.