Autoriai:
Radvila Kristupas Mikalojus, Našlaitėlis Leidimo vieta: Vilnius
Leidimo metai: 1990
Leidykla: Mintis
Kontrreformacijos judėjimo Europoje idėjos XVI a. pasiekė ir Abiejų Tautų Respubliką. Šalies politinis veikėjas, kartografas bei keliautojas Mikalojus Kristupas Radvila Našlaitėlis (1549 – 1616), tapo aršiu jos šalininku. Vėl atidarė tėvo uždarytas katalikiškas bažnyčias, rėmė jėzuitų veiklą Lietuvoje, o išgijęs nuo sunkios ligos leidosi į piligriminę kelionę Jeruzalėn. Aplankytas vietas Palestinoje, Sirijoje bei Egipte, patirtus nuotykius ir įspūdžius aprašė 1601 metais išleistame ir bestseleriu tapusiame dienoraštyje ,,Kelionė į Jeruzalę’’.
Našlaitėlis 2 – jus metus (1582 – 1584) trukusią kelionę pradeda Italijos mieste, Venecijoje. Iš ten jūros keliu pasiekia Graikiją bei Kiprą, o Sirijos mieste, Damaske, aprašo pirmąsias pavojingos kelionės patirtis. Ten autorius ir jo palyda vos nežūsta, kuomet vietiniai gyventojai ima į juos svaidyti akmenis. Jausdami panieką, nukreiptą prieš krikščionis ir baimindamiesi dėl savo gyvybių, keliautojai ilgai krašte neužsibūna ir patraukia savo kelionės tikslo link – į Šventąją Žemę. Šie Palestinoje bei Jeruzalėje aplanko krikščionių garbinamas vietas, tarp kurių, Kristaus karsto bažnyčia, Siono vartai, Alyvų kalnas, Paskutinės vakarienės menė ir dar daug kitų. Čia sužavėtas sutikto katalikų kunigo pasakojimais apie Egiptą, Mikalojus Kritupas Radvila Našlaitėlis nusprendžia apsilankyti ir šiame krašte. Šalyje knygos autorius įsigyja vyro bei moters mumijas, tačiau dėl laivo įgulos prietaringumo yra priverstas jas išmesti į jūrą. Be šių, Našlaitėlis taip pat aprašo ir kitus neįprastus pirkinius, vietinius žmonių papročius bei egzotiškus vaisius, gyvūnus.
Tarp kitų keliautojo suvenyrų kryžiaus, ant kurio buvo nukankintas Kristus, dalelė, brangakmeniais inkrustuota egiptietiška skrynelė, Jeruzalėje pirktas rožančius bei laukiniai gyvūnai. Autorių ypač nustebino 2: begemotas ir chameleonas. Pastarąjį apibūdino kaip neturintį burnos, todėl nieko neėdantį ir negeriantį bei sugebantį pakeisti savo odos spalvą. Tuo tarpu begemotą prilygino lietuviškajam stumbrui tik be ragų. Našlaitėlis dienoraštyje pastraipą skiria ir nuostabą sukėlusiems bananams. Juos palygino su agurkais, tačiau šie ne tokie įlinkę. Kelionėje sutikti žmonės Našlaitėliui pasirodė ne mažiau keisti. Viename iš uostų jis sutiko pirklius iš Indijos, kurų skruostus ir kaktą puošė brangakmeniai.
Mikalojaus Kristupo Radvilos Našlaitėlio dienoraštyje ,,Kelionė į Jeruzalę‘‘ realybė persipina su išmone. Autorius aplankytų vietų ir išgirstų istorijų autentiškumą vertina kritiškai, tačiau savo aprašymų taip pat nevengia pagražinti. Vis dėlto tai buvo vienas pirmųjų kelionų aprašymų Europoje, suteikęs tikrų žinių apie Artimuosius Rytus.