Daugumai žmonių yra žinoma, kad Japonijos tikėjimo sistema yra viena iš sudėtingiausių, o mitologija – viena įvairiausių ir spalvingiausių pasaulio mitologijų. Net senovės graikų mitologija, iki tol atrodžiusi itin paini, nublanksta, panagrinėjus Japonijos dievybių hierarchiją. Kaip rašoma knygos įvadiniame žodyje, „Japonijoje, kaip niekur kitur, mitai ir padavimai iki šių dienų gyvi ir „tikri“, nes jais remiasi tautos religija, teisingiau – sudėtinga politeistinė tikėjimų sintezė, kurioje galima aptikti net šamanizmo, protėvių kulto, dangaus bei žemės dievų garbinimo ir, be abejo, budizmo elementų“. Būtent tą ši knyga itin suprantamai paaiškina – ne tik japonų religijos kilmę, dievybių klasifikaciją ar netgi mitologijos įtaką visuomenės santvarkai, tačiau ir tai, kad „skirtingai negu daugelis kitų tautų, kurioms mitai tėra jų kultūros kūdikystės prisiminimai, dauguma japonų savo mitus laiko realiu tikrovės atspindžiu.“ (daugiau…)

Epistoliniu žanru parašytoje knygoje, kuri anksčiau dalimis pasirodė kelionių žurnaluose ir internete, atskleidžiama autoriaus ir pagrindinio veikėjo patirtis, sukaupta per daugybę metų, praleistų atokiame vienuolyne Pietų Korėjos kalnuose. Knygoje atskleidžiamas buvusio aktoriaus kelias tokio pasirinkimo link ir to pasekmės.

Žinoma, pati knyga nėra vien tik kasdienio gyvenimo aprašymai ar buitinės scenos, kurios ją paverstų dienoraščiu. Tai kur kas daugiau. Visų pirma – pamokantys ir tikrai įtraukiantys pasakojimai, paveikti kasdieniškų gyvenimo momentų bei  turintys užslėptą ir žymiai gilesnę prasmę nei gali pasirodyti iš pirmo žvilgsnio. Jie puikiai atskleidžia atsiskyrėliško gyvenimo pliusus ir minusus. Pasakojimai apie žmones, kurie kreipiasi pagalbos į vienuolius, budizmo praktikavimo subtilybės, pirmieji vienuoliško gyvenimo žingsniai ir netaisyklingo praktikavimo pasekmės. Taip pat svarbu pastebėti, kad paties vienuolyno tvarka labiau primena armiją nei tą vienuolyno įvaizdį, kurį esame susikūrę savo mintyse. Tai atskleidžia labai įdomų ir neįprastą vienuolyno gyvenimą. (daugiau…)

Susikrovus kuprinę, mesti darbą, bei nežinia kuriam laikui palikti artimuosius ir nusipirkti bilietą tik į vieną pusę atrodo turėtų būti sunku, ar ne? Tačiau trys keliautojai iš Lietuvos – žurnalistas Paulius Mačiulevičius, fotografė Berta Tilmantaitė ir psichologas Andrius Jančiauskas dar kartą įrodo, kad viskas yra įmanoma. Trijų autorių knygoje „Azija be sienų“ pasakojama iš viso septynis mėnesius trukusi kelionė po dešimt Azijos šalių. „Pasaulis yra draugiškas“, būtent su tokia idėja keliautojai pasiryžta geriau pažinti tokią chaotišką ir tuo pačiu spalvingą Azijos šalių kultūrą. (daugiau…)

Mokytoja Rasa Žalynaitė niekada gyvenime negalvojo, kad atsidurs Japonijoje, tačiau kaip ji pati rašo: „Likimo ironija: visi mano „niekada“ tapo pagrindiniais gyvenimo dalykais“. Ilgai dvejodama ir galiausiai draugės įkalbinta nusprendė sudalyvauti konkurse, kuris suteikia galimybę mokytis Japonijoje. Sužinojusi, kad konkursą laimėjo, Rasa tada suvokė, kad jos gyvenimas pasikeis šimtu aštuoniasdešimt laipsnių kampu, tačiau atsisakyti šios kelionės ji nenorėjo. Nemokėdama Japonų kalbos ir apie šalį žinodama labai mažai ji išvyko į Japonija ir tenai praleido pusantrų metų. Savo įspūdžius Rasa Žalynaitė aprašė knygoje „Šokantis sušis, arba Gaidžin gyvenimas Tekančios Saulės šalyje“. (daugiau…)

Knyga „Drakono alsavimas“ parašyta autorių Raimondo Dikčiaus ir Godos Juocevičiūtės skirta 2 valstybių ir vieno miesto aprašymui: Kinijos, Tibeto ir Honkongo. Autoriai yra ne kartą keliavę po šias valstybes, todėl aprašo tik pačias įdomiausias regionų vietoves, nupasakoja neįprastą vakariečio akims rytų žmonių elgesį, be to, knygoje yra daugybė nuotraukų. Be kita ko, aprašomi praktiniai patarimai keliautojams. Iš pirmo žvilgsnio galima pamanyti, kad knygoje bus nemažai pasakojama apie gamtą, tačiau praktiškai daugiausia dėmesio skiriama miestams, skirtingoms žmonių kultūroms ir pačių rytiečių kasdienybei, kuri visiškai nepanaši į vakariečių pasaulį. (daugiau…)

Knygoje keliaujama po budistines valstybes, o ypatingai po turistų rečiau pasiekiamas vietas. Vaizdžiai nupasakojami aplankyti miestai, kaimai, šventyklos bei jų architektūros ypatumai. Kelionės metu stebimas ir vietinių gyventojų elgesys, mąstysena, kuriai įtaką daro valstybėje įteisinta valdymo forma bei toleruojama religija (budizmas/islamas). Gvildenamos darbo, išsilavinimo, žmonių svetingumo, geranoriškumo temos. Kiekvienos A. Samalavičiaus aplankytos šalies paveikslas piešiamas išryškinant ir kelis svarbiausius valstybės raidos etapus. Pasakojama trumpa šalies atsiradimo istorija, miestų pavadinimų kaita, minimi statistiniai duomenys, mitai. Todėl perskaičius knygą, lengvai įžvelgsite minėtų budistinių valstybių ekonominius, socialinius bei politinius skirtumus. (daugiau…)

„Rytai ir Lietuva. Nuo Nemuno iki Gango“ – tai knyga, kuri puikiai tiks ne tik tiems, kurie domisi Rytais. Knygoje gausu žymių tyrėjų biografijų, kelionių aprašymų, nuotraukų, todėl autorius sugeba pritraukti nuo pirmo iki paskutinio puslapio tiek faktų ieškančius skaitytojus, tiek meno bei etnologijos gerbėjus. Monografijoje „Rytai ir Lietuva“ Romualdas Neimantas pasakoja apie Indijos, Japonijos, Kinijos, kitų Rytų kraštų kultūrų sąsajas su Lietuva.

Pirmajame skyriuje autorius supažindina su pirmaisiais keliautojais iš Lietuvos, nukeliavusiais prie piramidžių – tai Mikalojus Radvila Našlaitėlis, Matas Šalčius ir pirmoji profesionali Lietuvos egiptologė Marija Rudzinskaitė-Arcimavičienė. Apžvelgiamos šių keliautojų biografijos, kelionių eiga, pasiekimai. (daugiau…)

Dr. Romualdo Neimanto knyga „Gamtos dvasia“, leidžiama autoriui mirus, įvairiapusiškai pristatato lietuvių ir japonų ekologinės pasaulėjautos artumus.

Knygos autorius remdamasis savo paties per keletą dešimtmečių sukaupta istorine-dokumentine medžiaga, kelionių po Japoniją įspūdžiais, supažindina skaitytojus su lietuvių ir japonų ekologinės pasaulėjautos artumais, kuomet lietuvių protėviai baltai išpažino gamtos kultais grindžiamą tikėjimą, o Japonijoje žmonių ir gamtos santykius reguliavo šintoizmas. (daugiau…)

Dvitomis straipsnių rinkinys yra dvejus metus trukusio tarptautinio ir tarpdisciplininio kolektyvinio tyrimų projekto rezultatas. Tyrimai koncentruojasi ties Japonijos ir Korėjos populiariosios kultūros poveikiu Europoje, ir tiria vieną svarbiausių šiuolaikinių mechanizmų formuojant šių dviejų Azijos šalių įvaizdžius Vakaruose.

(daugiau…)

Šiame straipsnių ir konferencijos pranešimų rinkinyje pristatoma Rytų Azijos (Japonijos, Kinijos ir Korėjos) studijų raida Lietuvoje, didžiausią dėmesį skiriant japonologijai. Dauguma rinkinyje pateikiamų pranešimų buvo skaityti Vytauto Didžiojo universiteto azijos studijų centro organizuotoje tarptautinėje konferencijoje “Japonologija Lietuvos orientalistikoje: istorija ir dabartis” (2011 m. lapkričio 3-4 d.), skirtoje centro 10-ies metų jubiliejaus paminėjimui.

Tarptautinės konferencijos ir straipsnių rinkinio leidybos rėmėjas – Japonijos fondas.