Iš kelionių dienoraščių sudaryta knyga, leidžia skaitytojams pajausti autoriaus akimis tolimąsias Azijos šalis, tokias kaip Japoniją, Korėją ar Kiniją ir Tibetą. Knyga supažindiną mus su šiomis šalimis iš arčiau ir gyvybingiau. Autorius šiose šalyse aplanko tai kas jam įdomu asmeniškai, daugiausia dėmesio skirdamas kultūros paminklams ar civilizacijos aspektams. Kiekviena praleista diena šalyje yra lyg nauja, ir autorius jas išnaudoją pilnai, norėdamas apčiuopti tą šalį kuo daugiau. Nestinga ir pasitaikančių kuriozinių akimirkų į kurias patenka autorius, ar ironiškų komentarų, kartu neslėpdamas savo atradimų džiaugsmus ir sunkumus kurias jis patyria kelionėse. (daugiau…)

Šioje knygoje autorius, Romualdas Neimantas, mus supažindina su Lietuvos– Japonijos kultūros ryšių istorija, pateikdamas gausius bibliografijos šaltinius.  Tai pirmasis originalus bandymas supažindinti su Lietuvos–Japonijos kultūros ryšių istorijos faktais. Didelę įtaką bendradarbiavimui ir komunikavimui turėjo ilgą laiką trukusi Japonijos izoliacija nuo kitų šalių bei ,,geležinė uždanga”, skyrusi Lietuvą ne tik nuo Vakarų, bet ir nuo Rytų. Apžvelgiamas laikotarpis, kada prasidėjo ir sustiprėjo  tarpusavio ryšys, kontaktas. (daugiau…)

Dr. Romualdo Neimanto knyga „Gyvenimas ant ugnikalnio“ leidžia keliauti laiku po Tekančios Saulės šalį. Šioje knygoje pateikiami publicistiniai pasakojimai apie senąją ir šiuolaikinę (iš rašytojo perspektyvos) Japoniją. Modernumo suvokimas ir pati Japonija gali būti šiek tiek pakitusi, suvokiant  tai, kad nuo knygos išleidimo prabėgo daugiau nei 30 metų, o Japonija tapo viena moderniausių valstybių pasaulyje, tačiau žvelgti į šią šalį iš įvairių perspektyvų – dar vertingiau. Autoriaus pasakojamos istorijos  yra ne tik jo įspūdžiai  iš pirmosios kelionės į Japoniją, bet taip pat jos metu rinktos vietinių gyventojų istorijos, kurios leidžia skaitytojui dar ,,artimiau“ prisiliesti prie, atrodo, taip nutolusios ir mitais apipintos Japonijos. (daugiau…)

Fotomenininko Sauliaus Paukščio knyga „Į Bankoką per 40 dienų“ – tai dienoraščio forma pateiktas kvapą gniaužiančios kelionės aprašymas ir atsiminimai. Pati kelionė buvo rengiama siekiant paminėti legendinių Lietuvos lakūnų – Stepono Dariaus ir Stasio Girėno – begalinės drąsos skrydžio per Atlantą aštuoniasdešimtmetį. Per beveik du mėnesius trukusį motociklininkų ir dviem automobiliais juos lydėjusių draugų žygį buvo įveikta daugiau nei keturiolika tūkstančių kilometrų pačiais įvairiausiais keliais: nuo Latvijos, Rusijos, Kazachstano iki Kinijos, Laoso ir, galiausiai, Tailando. (daugiau…)

Knyga „Žuvys ir drakonai“, kaip pati save pristato, yra kaip ir kiti Radzevičiūtės kūriniai – visiškai nutolusi nuo lietuvių literatūros tradicijos. Tai tarsi atskira kategorija, kurioje intelektinis iššūkis jungiamas su rafinuotu ir nerafinuotu humoru, o herojai kalbasi taip, lyg kapotųsi kardais. Šis romanas, pasak „Baltų lankų” vyriausiojo redaktoriaus Sauliaus Repečkos, skirtas skaitytojui, mokančiam atskirti literatūros įvykį nuo literatūros burbulo. Pats pavadinimas „Žuvys ir drakonai“ simbolizuoja krikščionybės, Kristaus simbolį (žuvį) ir kinų imperatoriaus galybės ženklą (drakoną) bei šių dviejų pasaulių sandūrą, apie kurią ir yra šis kūrinys.

Knyga susideda iš paraleliai sekamų dviejų istorijų, kurios vyksta skirtingais laikotarpiais. Pradėjus skaityti knygą kyla labai daug klausimų, nes atrodo, jog šių istorijų niekas nesieja. Tam, kad būtų lengviau jas atskirti, jos yra parašytos skirtingais šriftais. Abu naratyvai skiriasi ir pasakojimo struktūra: vienoje ramus, filosofiškas, mąslus, egzistentiškas, tapytojo jėzuito kasdienybę imperatoriaus rūmuose parodantis tonas, o kitas visiškai priešingas – kandus, besiremiantis buitiškais dialogais, ironiškas. (daugiau…)

Mykolas Liubeckis – fotografas, žurnalistas. Knyga sena – išleista sovietmečiu, todėl šalis dabar yra gerokai pasikeitusi, nei aprašytu laikotarpiu.
Knygoje aprašomi įspūdžiai, patirti ,,Tekančios saulės šalyje“ – Japonijoje. Aprašoma Japonija po Antrojo pasaulinio karo: civilių gyvenimo kasdienybė, politika, ekonomika. Tačiau nepamirštama ir religija, tradicijos, menai, mitai.
Knygoje gausu fotografijų, daugiausia – paties autoriaus. Jose matyti ne tik sunkus žmonių gyvenimas, bet ir teigiamų pokyčių ženklai.

Ievos Rutės knygą galima laikyti atsakingo keliavimo bei gražiausių maršrutų gidu. Kaip matoma iš knygos pavadinimo, knygoje aprašomos kelionės po Kiniją, Tibetą, Mianmarą ir Nepalą. Kadangi šios egzotinės šalys turi begalė turistinių objektų, knygoje apžvelgiama ir pasiūloma patogiausi, įspudingiausi bei įsimintiniausi maršrutai. Kaip užsimena knygos autorė: „išvykdama į kelionė niekada nepamirštu fotoaparato“, todėl knyga patraukia akį nuostabaus grožio fotografijomis, kuriose matoma visko nuo mažiausių šventyklų iki aukščiausių pasaulio kalnų. Perskaičius knygą sužadinamas noras kilti ir pačiam viską pamatyti savo akimis. (daugiau…)

Eglė Aukštakalnytė-Hansen, knygos „Mama Afrika“ autorė, iš Kenijos turėjusi persikraustyti į Šanchajų, savo potyrius išdėstė knygoje „Mamahuhu. Šešeri metai Kinijoje“.  Knygos autorė Eglė Aukštakalnytė-Hansen stengiasi pažvelgti į, rodos, neaprėpiamą (tiek užimamu geografiniu plotu, tiek ir kultūros prasme) Kiniją kaip į milžinišką koliažą, kurio kiekviena detalė – savita, įspūdinga ir verta dėmesio.

Pirmiausia, skaitytoją nustebina ir sukelia intrigą neįprastas knygos pavadinimas „Mamahuhu“. Šio lingvistinio kryžiažodžio prasmę knygoje aiškina autorė, tačiau kiekvienas skaitytojas, perskaitęs knygą, pavadinimą gali interpretuoti savaip. Taip pat gausu fotografijų, užfiksuotų pačios rašytojos, iš pačių įvairiausių Kinijos regionų. (daugiau…)

Romualdas Lankauskas savo knygoje ,,Tokijo cikados“ pasakoja apie savo vienintelę kelionę į Japoniją po II pasaulinio karo ir jos įspūdžius. Šioje knygoje jis pasakoja šio savito ir įdomaus krašto praeitį ir dabartį, aprašo jų papročius, gamtą, kultūrą, mokslinius pasiekimus ir gyvenimo būdą. Autorius stipriai idealizuodamas ir lygindamas su Vakarų pasauliu, perteikia savo įspūdžius apie trijų savaičių kelionę po Japoniją, per kurią aplankė pagrindines Japonijos salas. Šioje knygoje puikiai galime susipažinti su pokarinės Japonijos klestėjimo etapu. (daugiau…)

Aurelijus Zykas savo knygoje „Japonijos spalvos ir skoniai“ skaitytoją supažindina su šia tolima šalimi.  Autorius, remdamasis asmenine patirtimi, pasakoja apie savo gyvenimą Japonijoje, kurioje praleido keturis metus, gyvendamas dviejuose labai skirtinguose Japonijos miestuose: Tokijuje ir Kanadzavoje. Knyga perskirta į dvi dalis – pirmoji skiriama metams, praleistiems Japonijoje studijuojant Kanadzavos mieste. Antroji – gyvenimui Tokijuje, studijuojant Vasedos universitete, o vėliau – dirbant Lietuvos ambasadoje Tokijuje. Ši knyga – puikus kūrinys kiekvienam besidominčiam Japonija ir jos kultūra. (daugiau…)