Dr. Dalios Švambarytės,  knygoje „Japonijos istorija“‘ pasakojama apie Japonijos istoriją nuo pat salų atsiskyrimo iki šių dienų.

Knygoje smulkiai aprašomi laikotarpiai, eros, valdę asmenys, taip pat kalbama apie svarbiausius įvykius, meno bei mokslo raidą. Knyga puikiai suskirstyta į skyrius pagal eras ir dar smulkiau, juose vykusius įvykius, todėl neįpareigoja skaityti jos nuo pradžios iki galo. Knygos pradžioje galime rasti paaiškinimą, kaip japonų vardai ir pavadinimai verčiami į lietuvių kalbą. Autorė, lengvesniam įsisąmonimui ir suvokimui,  šalia teksto pateikia ir vizualios informacijos, kaip iliustracijos, žemėlapiai. Tai viena pirmųjų knygų apie Japonijos istorija išleistų lietuvių autorių ir pirma, paliečianti tiek daug temų.

Ši, Vilijos Mozurienės ir Aušros Siniuvienės komiksų knygelė ,,Atsiverk, Azija” skaitytojams, suteikia puikias galimybes pasinerti į įspūdingas ir vaizdingas keliones po 47 Azijos šalis. Knygą sudaro nuotaikingi, įvairūs komiksai, leidžiantis su Azija susipažinti šiek tiek kitaip: jokio vientiso teksto ar tam tikros informacijos – viskas pateikiama žaismingai, su daug paveikslėlių. Kiekviena šalis, esanti šioje knygelėje, tarp kurių Azerbaidžanas, Bangladešas, … (daugiau…)

Kęstučio Ptakausko domėjimąsi japoniškais sodais paskatino vienas 1996m. įvykęs nutikimas. Poilsiaujant Palangoje, jis atsitiktinai pamatė japoniško sodo nuotrauką, kuri padarė didelę įtaką jo gyvenimui: jis pradėjo domėtis Japonijos kultūra bei panoro sukurti panašų į nuotraukoje matytą sodą. Net nepasibaigus atostogoms Palangoje, jis grįžo ir kibo į sodo kūrimo darbus.

Šia knyga, „Ryto rasos sodas“, autorius nori supažindinti Lietuvos skaitytojus su savo pomėgiu. (daugiau…)

Knygoje pristatomos vieno svarbiausių daoizmo tekstų – Zhuangzi, svarbiausios alegorijos ir jų komentarai. Autorės Agnė Budriūnaitė bei Aušra Vrubliauskaitė siekia skaitytojus supažindinti su Zhuangzi, įsigilinti į kūrinį, kuris padeda suprasti kas yra Dao ir yra aktualus iki šių dienų. Knygoje yra dvylika skyrių supažindinančių su svarbiausiomis Zhuangzi alegorijomis bei įvairiais jų paaiškinimais remiantis skirtingais vertimais bei autoriais.

(daugiau…)

„Vėjas iš Rytų“ – grožinės literatūros kūrinys su neįprastu turiniu. Tai pirmasis originalus lietuvių autoriaus grožinės literatūros kūrinys, kuriame yra pasakojama apie vieno lietuvio studento įspūdžius tolimuosiuose Rytuose – Sijane, Kinijoje. Kūrinio autorius pats po Kiniją nekeliavo, kaip pats viename interviu minėjo : „Vietoj manęs joje (Kinijoje) lankėsi knygos literatūrinis herojus.“

Pagrindinis veiksmas vyksta Sijane, į kurį jaunuolis atvyko aplankyti savo seno draugo Pei Sino. Čia lietuvis susipažįsta su jo draugais, kitų šalių istorikais, filosofais, o svarbiausia – su nauja kultūra. (daugiau…)

Knygoje keliaujama dviejų žmonių prisiminimais. Dokumentinėje apysakoje autorius pasakoja apie lietuvių misionierių rengimą dvasiniam darbui Kinijoje, jų pavojingą gyvenimą ir plačią veiklą misijose prieš Antrąjį pasaulinį karą ir po jo. Knygoje skaitytoją patraukia vaizdingas susidūrimas su budizmo ir daoizmo religijos išpažinėjais bei apžvelgiamas Konfucijaus mokslas ir jo įtaka. Temos, kurios padaro šį kūrinį dar įdomesnį, kiekvienam iš mūsų artimos – draugystė ir meilė.

Kinija prieš Antrąjį pasaulinį karą – tai yra pirmasis prisiminimų ciklas, kurį pasakoja Jonas Dziedulionis, dar žinomas kaip Dze Jen. Jo misionieriaus kelionė prasideda Šanchajuje. Pirmoji Jonui paskirta misija buvo skleisti krikščionybę tarp budizmo religijos išpažinėjų. Prieš pradedant misiją, jam teko išanalizuoti Budizmo religiją nuo pradžių iki galo. Nepaisant to, misijos įgyvendinti nepavyko.   (daugiau…)

Poetė, prozos miniatiūrų ir esė autorė Vaiva Grainytė, kaip ir daugelis studentų, patyrė, ką reiškia mokytis svetur. Pasirinkusi Pekino Centrinę dramos akademiją, rašytoja tikėjosi šalia kalbos studijų susipažinti su vietiniais scenos menais, daugiau sužinoti apie Azijos teatrą. Į Kiniją V. Grainytė išvyksta visiškai nemokėdama kinų kalbos ir tai priima kaip gyvenimo iššūkį. Netikėtumus, Lietuvai tolimų kultūrų žmones, sausakimšus miestus bei erzinančius … (daugiau…)

Knygoje “Pasaulis puodelyje arbatos” Romualdas Neimantas supažindina su Japonijos kultūra, remdamasis savo patirtimi. Autorių Tekančios Saulės šalyje labiausiai žavi senovinės japonų tradicijos, menas, istorija. R. Neimantas, keliaudamas po Japoniją, aprašo jį labiausiai sudominusias vietas, sutikdamas žymius žmones, neretai įtraukia ir pokalbius su jais įvairiomis temomis – apie dailę, arbatos ceremoniją ar Japonijos istoriją. Knyga leidžia pajusti senąją Japonijos dvasią, jos skonį, tačiau niekada nepamirštama palyginti praeities su dabartimi. Autorius smulkiai aprašo visas savo mintis, kylančias aplankius tam tikrus istorinius objektus, ar sutikus daug papasakoti galinčius žmones. Daugelį įvykių iliustruoja gausybė nuotraukų. (daugiau…)

Autorius knygoje „Auksinis drakonas“ ne tik pasakoja apie daoizmą, vieną seniausių kinų filosofijų ir religijų, kuris savo orientaciją į žmogaus ir gamtos vienovę artimas mūsų baltiškai, indoeuropietiškai prigimčiai, bet kartu bando rasti ir unikalų būdą, kaip pažinti Kiniją. Tokiam būdui surasti, rašytojas pasitelkia seno pažįstamo profesoriaus iš Pekino – Lin Bo mintis: „Kinija – tai drakonas, turintis tūkstančius veidų. Jeigu nori pažinti Kiniją, ieškok drakono… Auksinio drakono, kuris yra Kinijos kūnas, kraujas ir siela…“. „ Mes patys ieškome visą gyvenimą. Vieni suranda, kiti ne…“. Auksinio drakono medžioklė tampa šios knygos pagrindiniu tikslu – surasti šią mistinę būtybę, kurioje slypi kinų filosofija, menas, pasaulio suvokimas. (daugiau…)

Ši knyga mus nukelia ne į tokius jau ir tolimus, tačiau vis dar gerai prisimenamus, ypač vyresniųjų gyventojų, laikus, kuomet dar buvome Sovietų Sąjungos „globoje“. Čia kalbama apie 1950-1962 metų laikotarpį. Taigi autorius pasaoja savo 12 metų istoriją, kuri jį, Sičiūnų kaimo gyventoją, blaško nuo Lietuvos iki Tolimųjų Rytų.

„Prie Baltijos ir Japonijos jūrų“ – tai autobiografinė knyga. Didžiąją dalį kūrinio autorius skiria savo geologiniams darbams aprašyti. Siekęs istorijos-filologijos išsilavinimo, visgi autorių labiau viliojo gamta. Kartu su autorium keliaujam po artimus Lietuvos miestelius ir kaimus, tačiau trokšdamas didesnių iššūkių ir kelionių, jis drįsta mus supažindinti ir su tolimaisiais Sovietų Sąjungos miestais. (daugiau…)