Ši disertacija nagrinėja Lietuvoje netyrinėtą Japonijos kraštutinės dešinės grupių raišką internetinėje erdvėje. Nuo XXI a. pr. suaktyvėjęs interneto vartojimas ir pablogėjęs požiūris į Korėjas Japonijoje lėmė, jog sparčiai išaugo neapykantos kurstymo atvejų. Konservatyviesiems aktyvistams priskiriamas Makoto Sakurai mobilizavo anoniminius neapykantos aktyvistus internete ir subūrė pirmą tokio tipo organizaciją Japonijoje, pavadinimu Zaitokukai (trumpinys iš „Piliečių draugija, kuri nesutinka su Specialiosiomis zainiči korėjiečių privilegijomis“) bei kitus pilietines iniciatyvas palaikančius judėjimus. Disertacijoje buvo tirta, kaip kraštutinės dešinės grupių formavimasis ir raida yra susiję su kraštutinės dešinės lyderių (socialiai įgudusių veikėjų) kuriamu naratyvu. Disertacijos tikslas – išanalizuoti kraštutinės dešinės Japonijoje (daugiau…)

Disertacijoje analizuojama Japonijos interesų grupių veikla ir jų santykio su valstybės institucijomis dinamika po Antrojo pasaulinio karo, pasitelkiant miškų ir medienos politiką kaip atvejo studiją. Tyrime atskleidžiama skirtingų ministerijų tarpusavio ryšiai ir galios santykiai, užsienio politikos poveikis sprendimams šalies viduje, pilietinės visuomenės susiskaidymas ir priklausymas nuo užsienio organizacijų paramos, bei verslo atstovų veiksmai, siekiant ginti savo interesus. Disertacijoje parodoma sudėtinga ir neretai prieštaringa globalėjančios Japonijos situacija, kurioje susikerta siekiai tiek tausoti aplinką, tiek ir užtikrinti ekonomikos augimą, sukuriant priėjimą prie pigių, šaliai reikalingų žaliavų.

Mūsų tyrimų objektas – filogenetiškai vienas primityviausių (ir tuo, teoriniu požiūriu, vienas svarbiausių bei įdomiausių) Lepidoptera būrio taksonų. Tiriama šeima, išsiskirianti ne tik archaiška sandara, bet ir labai didele specializacija, yra labai plačiai paplitusi visuose Žemės regionuose ir biotose (išskyrus Antarktį) (Puplesis, 1994; Diškus & Stonis, 2012). Nors Nepticulidae tyrimai pradėti vykdyti labai seniai, iki šiol dar daugelio regionų fauna yra menkai žinoma. Rytų Azija yra svarbus biologinės įvairovės centras, istoriškai ir faunos požiūriu artimai susijęs su Europos biota. Todėl Rytų Azijos Nepticulidae tyrimų rezultatai turi svarbią reikšmę kalbant apie Eurazijoje vykusius faunogenetinius procesus. (daugiau…)

Šios disertacijos tyrimo tikslas yra nustatyti regioninio užsienio politikos lygmens poveikį Kinijos ir Rusijos tarpusavio santykiams XXI amžiuje, paeiliui įvertinant: (1) ar jiems būdinga specifinė regioninio lygmens galios asimetrijos padėtis; ir jeigu taip, tai (2) kokie yra pagrindiniai jos bruožai; bei (3) kokią įtaką ji turi abiejų veikėjų padėčiai tradicinėse savo įtakos sferose bei tarpusavio strateginei partnerystei. Remiantis regionine tarptautinių santykių prieiga disertacijoje siūlomas inovatyvus regioninio lygmens galios asimetrijos teorinis modelis, sudarytas iš trijų antrinių metodologinių įrankių: sudėtinio hegemonijos matavimo įrankio, evoliucinės hegemonijos tipologijos ir išorės veikėjų skvarbos matavimo įrankio. (daugiau…)

Disertacijos tyrimo objektas – dabartinis nesutarimas tarp dviejų filosofinių ankstyvosios konfucinės etikos interpretacijų Vakaruose: konfucinės dorybių etikos ir konfucinės vaidmenų etikos. Disertacijoje tiriami skirtingi aiškinimai kas laikytina ankstyvosios konfucinės etikos svarbiausiais bruožais. Tuo pačiu, disertacijoje rekonstruojama bei kritiškai analizuojama kintanti vakarietiškoji ankstyvojo konfucianizmo recepcija. Pasirinktos interpretacijos disertacijoje lyginamos siekiant kritiškai pasverti tarp jų šalininkų tebeegzistuojančius nesutarimus bei įvertinti naujai pasiūlytos alternatyvios ankstyvojo konfucianizmo interpretacijos – konfucinės vaidmenų etikos – plėtojimo perspektyvas. (daugiau…)

Disertacijoje analizuojamos kinų ir turkų imigracijos prielaidos, migracijos tinklo formavimosi procesai, apimantys analizuojamų imigrantų grupių socialinius ryšius, dalyvavimą darbo rinkoje, apgyvendinimo, švietimo, socialinių paslaugų sektoriuose. Lygiagrečiai migracijos motyvams ir migracijos tinklo kūrimuisi, atskleidžiamos kinų ir turkų nuostatos dėl ilgalaikio gyvenimo Lietuvoje ir Lietuvos pilietybės įgijimo. Disertacijoje pateikiami tiek naujausi statistiniai duomenys apie imigracijos dinamiką ir Lietuvoje vyraujančią imigracijos struktūrą, tiek empiriniai duomenys apie kinų ir turkų vidinius ir išorinius socialinius bei ekonominius ryšius, individualias ir kolektyvines imigracijos patirtis. (daugiau…)

Po Šaltojo karo JAV išliko stipriausia kariniu požiūriu valstybė, tačiau, nepaisant to, JAV buvo itin susirūpinusi savo karinio pranašumo išlaikymu ateityje, kuris leistų užtikrinti tolesnę JAV lyderystę sprendžiant svarbiausius tarptautinius klausimus. JAV karinio pranašumo išlaikymo priemonėmis po Šaltojo karo tapo trys karinės JAV tranformacijos iniciatyvos: konvencinių pajėgų transformacija, priešraketinių gynybos sistemų ir ilgo nuotolio tikslaus konvencinio smūgio pajėgumų kūrimas. Atsižvelgiant į tai, kad Rusijai ir Kinijai – oponuojančioms JAV valstybėms, JAV karinė transformacija tapo dideliu iššūkiu, disertacijoje tyrimo problema apibrėžta kaip siekis suprasti, ar ir kaip JAV karinė transformacija kelia grėsmę Rusijos ir Kinijos saugumui, ir kaip tai veikia Rusijos ir Kinijos saugumo politiką JAV atžvilgiu. (daugiau…)

Japonija daugelį amžių buvo priklausoma nuo Kinijos tiek politiškai, tiek kultūriškai. Perimdami iš kaimyninės šalies raštą, kalendorių, valdymo struktūrą, skaitydami kinų literatūros klasiką, japonai susipažino su žemyno realijomis ir siužetais, kuriems neretai suteikdavo savas interpretacijas. Vienas didžiausią pripažinimą Japonijoje pelniusių Tang dinastijos kūrėjų buvo poetas Bai Juyi, vienas mėgstamiausių jo kūrinių – „Amžinosios širdgėlos giesmė“, viena populiariausių herojų – pagrindinė poemos veikėja Yang Guifei, kurios literatūrinė istorija rado atgarsį monumentaliojo senovės japonų romano Sakmė apie princą Gendži charakteriuose ir kompozicijoje, buvo inscenizuota pagal No teatro kanonus ir perpasakota pagal japonų budistinės poetikos dėsnius.

Tiek „pirmasis Japonijos filosofas“ Kitaro Nishida (kuris, beje, buvo ir puikus kaligrafas), tiek ir lietuviams kur kas geriau pažįstamas Merleau-Ponty – tai mąstytojai, kuriems rūpėjo ne vien logocentrinis mechaninis pasaulėvaizdis, daugiau vertinantis stabilius daiktus, bet ir tų procesų, kuriuos mes laikome grynai meniniais, intuityviais, neapčiuopiamais, žodinis įvardijimas. Filosofija niekuomet nebuvo nukreipta į platųjį skaitytoją, tačiau tam tikrai Lietuvos žmonių daliai šių didžių mąstytojų gvildenamos problemos tikrai galėtų pasirodyti įdomios.

Disertacijoje analizuojami Japonijos viešosios diplomatijos ypatumai ir pokyčiai XX-XXI a. sandūroje ir identifikuojami veiksniai, turintys įtaką Japonijos įvaizdžio formavimo sėkmei. Iškeliama darbo problema: kokiomis priemonėmis Japonijos vyriausybei pavyksta užtikrinti savo tarptautinio įvaizdžio sėkmę XXI a. pradžioje, ir kokie pagrindiniai iššūkiai jai kyla besikeičiančiame pasaulyje po Šaltojo karo. Disertacijoje savarankiškai sukonstruojama šalies įvaizdžio politikos struktūrinė-proceso schema, kurioje be tokių viešosios diplomatijos dėmenų kaip tikslai, objektas, subjektas, veiklos ir priemonės, didelis dėmesys skiriamas šalies įvaizdžio šaltinių veiksnio įtraukimui per enkapsuliavimo ir imanentinio trikampio mechanizmus. (daugiau…)